Kultūros ministerijos tvirtinimu, šis vizitas liudija konstruktyvų atsakingų Lietuvos institucijų ir UNESCO bendradarbiavimą, kuris suteikia galimybę remtis tarptautine patirtimi ir praktika, vystant miestą ir saugant kultūros paveldą.
Bus gyvenamasis rajonas
„Tikimės išgirsti vertingų pastabų, patarimų. Manau, kad ekspertė galės savo akimis pamatyti esamą teritorijos būklę, suprasti tvarkybos poreikius, įvertinti ir patarti, kas turi būti saugoma, kaip užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą. Jos rekomendacijos, pagrįstos tarptautine praktika ir tarptautinių kultūros paveldo apsaugos bei darnios plėtros konvencijų nuostatomis, bus naudingos Lietuvai ir Vilniui“, – sakė kultūros viceministras Romas Jarockis.
Manau, kad ekspertė galės savo akimis pamatyti esamą teritorijos būklę, patarti, kas turi būti saugoma, kaip užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą, – sakė R.Jarockis.
„Architektūros parkas“ – sostinės savivaldybės inicijuotas projektas, kurį įgyvendinus nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantis Vilnios slėnis taptų patrauklia miesto centro gyvenamąja dalimi. Teritorija, kurios dalis priklauso Vilniaus senamiesčiui, jau antrą dešimtmetį yra apleista, praradusi sąveiką su miesto ir jo infrastruktūros tvarkyba ir plėtra.
Tai didelės apimties projektas, jo teritorija patenka į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zoną. Projektas bus pradedamas plėtoti nuo buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijos, esančios tarp Vilnelės ir Paupio gatvės, kurią nuomojasi bendrovė „Naujasis Užupis“.
„Mūsų tikslas – paversti šią miesto dalį darniu gyvenamuoju rajonu, turinčiu darbo vietų, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę“, – sakė vyriausiasis Vilniaus architektas, savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Artūras Blotnys.
Informavo UNESCO
Pirmą kartą Vilniuje bus tvarkoma tokia didelė saugoma senamiesčio teritorija, todėl pernai Kultūros ministerija apie numatomą plėtrą informavo UNESCO Pasaulio paveldo centrą.
UNESCO pataria valstybėms-narėms, kaip priimti ir įgyvendintini geriausius šiuolaikinės miestų plėtros ir paveldo apsaugos sprendimus, kad nenukentėtų kultūros paveldas.
Praėjusių metų vasarą „Architektūros parko“ projektą jau įvertino Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos – ICOMOS, Lietuvos nacionalinis komitetas: architektai Jonas Glemža, Augis Gučas, Giedrė Filipavičienė ir Vytautas Petrušonis, kuris išsakė atskirą nuomonę. Lietuvos paveldosaugininkai parengtam projektui iš esmės pritarė.
„Detaliajame plane matomos pastangos užstatymą darniai įrašyti į kraštovaizdį ir atkartoti senamiesčiui būdingus urbanistinės struktūros formavimo principus. Plano kryptis – buvusios gamybinės zonos konversija į gyvenamąją ir komercinę – atitinka miesto bendrojo plano ir senamiesčio regeneravimo projekto nuostatas. Detaliojo plano sprendiniai iš esmės atitinka pagrindines šios Vilniaus senamiesčio dalies tvarkymo gaires“, – teigiama ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto specialiai šiam projektui įvertinti sukurtos paveldosaugos darbo grupės išvadose.
Pasak ICOMOS ekspertės Giedrės Filipavičienės, teritorija yra integruota miesto ir senamiesčio dalis. Jei ji dar kurį laiką stovės apleista, nebus geriau nei senamiesčiui, nei miestui: „Likusios tarybinio laikotarpio gamyklos tikrai neatspindi pagrindinių Vilniaus senamiesčio verčių. Labai dažnai iš baimės yra sustojama ir nieko nedaroma. O iš tiesų miestui yra daroma žala. Aš nežinau, kam būtų geriau, jei ta teritorija dar ilgai liktų tokia, kokia yra dabar. Senamiesčio apsaugai ji nėra joks privalumas. Nėra teisinga dar daug metų filosofuoti, o iš tiesų nieko nedaryti. Akivaizdu, kad ji turi būti konvertuojama.“
Teritorija neturėtų būti tuščia
Likusios tarybinio laikotarpio gamyklos tikrai neatspindi pagrindinių Vilniaus senamiesčio verčių. Labai dažnai iš baimės yra sustojama ir nieko nedaroma, – sakė G.Filipavičienė.
Detaliojo plano ir projektinių pasiūlymų architektūrinį vertinimą atliko architektas prof. Algimantas Miškinis. Jo manymu, tokia teritorija, esanti senamiesčio branduolio periferijoje, jungiančioje istorinę jo dalį su nauju miesto užstatymu, neturėtų likti tuščia. „Nauji statiniai kyla pačiame senamiesčio centre, tai kodėl jie negalėtų atsirasti jo periferijoje? Miesto fone kompromisas yra būtinas. Detalusis planas yra parengtas profesionaliai, jis nesudaro kolizijos su Vilniaus plėtros istorine tradicija, sukuria prielaidas atskleisti savitą konvertuojamos teritorijos raišką“, – sakė prof. A.Miškinis.
Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto taryba pritarė „Architektūros parko“ pirmojo plėtros etapo infrastruktūros objektų projektavimo ir įrengimo sutarties nuostatoms bei patvirtino buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijos detalųjį planą. Jį rengė SĮ „Vilniaus planas“.
„Teritoriją suskirstėme į keletą mažesnių kvartalų. Kiekvieną jų kūrė skirtinga architektų komanda. Tai darėme tam, kad naujas kvartalas nebūtų sukurtas tarsi „viena ranka“. Spalvų ir įkvėpimo raginome semtis iš M.K.Čiurlionio paveikslų. Projektinių pasiūlymų rengimui pakvietėme Algimantą Kančą, Edgarą Neniškį, Audrių Ambrasą, Gintarą Čaikauską, Henriką Štaudę, Rolandą Paleką, Tadą Balčiūną ir Sigitą Sparnaitį su Vyteniu Gerliaku“, – sakė bendrovės „Vilniaus planas“ architektas Mindaugas Pakalnis.
Tai antroji ICOMOS misija Vilniuje. Pirmą kartą ICOMOS ji lankėsi Vilniuje 2006-2007 m., kai buvo aptariami daugiaaukščių pastatų statybos miesto centre iššūkiai.