Ceikinių gatvės ąžuolas tapo savotišku simboliu, kurio nukirtimas sujaudino visą visuomenę, o patį sunaikinimo veiksmą pasmerkė ne tik visuomenė, bet ir savivaldybės vadovai bei net prezidentas.
Straipsnius apie šią istoriją rasite čia.
Teismas ankstesnę metodiką panaikino
Tačiau paskyrus baudą pasigirdo abejonių, ar Vilniaus savivaldybė turėjo teisę taip griežtai nubausti, kadangi iš esmės tuo pat metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) gegužės 24-osios paskelbė nutartį, kuria teismas išsprendė administracinį ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. įsakymu patvirtintos Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos (Metodika) teisėtumo.
Kaip rašoma teismo pranešime, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl žalos, padarytos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ pažeidus trikamienio karpotojo beržo šaknis, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintos Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos atitiktį Želdynų įstatymo nuostatoms.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta Metodika priimta viršijant kompetenciją, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, Aplinkos apsaugos įstatymui ir Želdynų įstatymui.
-
S.Gentvilas po susitikimo su V.Benkunsku dėl nukirsto ąžuolo: žinau, kokiame prekybos centre nesilankysiu
-
Mokslininkė – apie miesto medžius ir Ceikinių ąžuolą: kodėl iš tiesų jam neleista augti?
-
V.Benkunskas: ąžuolą Vilniaus centre nupjovusiai įmonei – 141 tūkst. eurų bauda
-
141 tūkst. eurų už nukirstą ąžuolą: bauda dar nesumokėta, bet ar paskaičiuota teisėtai?
-
Nukirsto ąžuolo istorija išaugo į atvirą Vilniaus savivaldybės ir „Rinktinės NT“ konfliktą: abi pusės žeria kaltinimus
-
„Rinktinės NT“: bus atliekama studija dėl galimybės perkelti virš nuotekų vamzdyno augantį kaštoną
Tvarkoje – saugotini medžiai ir įkainiai
Tad Vilniaus miesto savivaldybė suskubo rengti naują tvarką, kuri reglamentuotų, kurie miesto želdiniai saugotini ir kokie yra atkūrimo įkainiai.
Pagal tarybai pateiktą sprendimo projektą, juo numatomas sąrašas ekologiškai vertingų želdinių, augančių pagrindinio centro zonoje, savivaldybės dalių centrų zonose ir savivaldybės gamtinio karkaso teritorijoje. Tų saugotinų želdinių sąraše – daugiau nei 300.
Antras sprendimo punktas – Vilniaus miesto savivaldybėje saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainiai.
„Nustatyti, kad kai sprendimo 1 punktu saugotinais paskelbtiems želdiniams yra padaryta žala, t. y. jie nukirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar netinkamai nugenėti (sužalojus, bet nepašalinus iš augimo vietos želdinius, skaičiuojant atkuriamąją vertę įvertinamas želdinių gyvybinių funkcijų pažeidimo laipsnis nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu) be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, atkuriamosios vertės įkainiai, nustatyti šio sprendimo 2 punktu, didinami 10 kartų“, – rašoma sprendime.
Įkainiai pagal grupes gamtiniame karkase sieks nuo 120 iki 520 eurų už kiekvieno kamieno skersmens centimetrą, o pagrindinio miesto centro zonoje – nuo 192 eurų iki 832 eurų.
Kaip numatoma sprendimo priede, atkuriamosios vertės įkainiai bus taikytini medžiams, kurių skersmuo (medžio kamieno skersmuo matuojamas 1,3 m kamieno aukštyje, o nupjauto matuojamas kelme) yra nuo 80 cm ir daugiau.
Išlieka medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes. Brangiausiai, kaip ir anksčiau, įvertinti ąžuolai, klevai, skroblai, uosiai, taip pat reti dekoratyviniai augalai. Mažiausia atkuriamoji vertė nustatyta baltalksniams, blindėms, drebulėms, kai kurių rūšių tuopoms.
Įkainiai skirsis, ar medis auga gamtiniame karkase, ar – pagrindinio miesto centro zonoje, numatytoje miesto Bendrajame plane.
Įkainiai pagal grupes gamtiniame karkase sieks nuo 120 iki 520 eurų už kiekvieno kamieno skersmens centimetrą, o pagrindinio miesto centro zonoje – nuo 192 iki 832 eurų.
Tad bauda gali pasiekti ir viršyti milijoną eurų, tiesa, labai retais atvejais.
Tokiam ąžuolui, kaip augo Ceikinių g., būtų taikoma bauda – 576 eurų už centimetrą, tad bendra bauda galėtų siekti apie pusę milijono eurų.
Skaičiuojama, kad sklype Ceikinių g. 2 neteisėtai nukirsto paprastojo ąžuolo atkuriamoji vertė pagal naująją tvarką būtų buvusi apie 770 tūkst. eurų.
Kol kas nedetalizuojama, kur kokioje miesto vietoje kokie įkainiai galios, tai dar žadama tikslinti.
Sieks ir teisės aktų griežtinimo
Taip pat meras V.Benkunskas sakė, kad visi supranta – vien baudos, net ir siekiančios pusę milijono eurų, gali neatbaidyti vystytojų. Ypač Senamiestyje, kur ir sklypai vertingi, ir projektų vertės didžiulės.
„Dėl tu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu esame šnekėję, kad jeigu yra padarytas neteisėtas veiksmas, kol nėra visiškai atstatyta žala, kaip tai supranta visuomenė, savivaldybė, tol statybos leidimo išdavimas ar jo suspendavimo panaikinimas negalėtų būti tęsiamas. Kitaip tariant, bet koks vystytojas turėtų žinoti, kad net ir susimokėjęs baudą negalės greitu būdu ar savo kažkokiais veiksmais tęsti projekto įgyvendinimo“, – kalbėjo meras.
Bet koks vystytojas turėtų žinoti, kad net ir susimokėjęs baudą negalės greitu būdu ar savo kažkokiais veiksmais tęsti projekto įgyvendinimo.
Jis taip pat akcentavo, kad bauda turi būti adekvati, bet ir baudžiamoji atsakomybė taikoma už didelės žalos gamtai padarymą:
„Matome, kad baudos nebūtinai atbaido. Turi būti kompleksas visų priemonių, kurios prevenciškai gali padėti mums užkirsti tokį chuliganišką arba banditišką kartais miesto nekilnojamojo turto vystytojų veiklą. Klausimas, kurį sprendžiame, yra mūsų kompetencijos ribose, bet labai daug dirbsime, kad ir nacionaliniai teisės aktai būtų pakeisti.“
Taryba šį sprendimą priėmė vienbalsiai.
Kitame tarybos posėdyje bus siūloma pritarti, kad miesto medžių vertė būtų indeksuojama pagal medžių augimo vietą – brangiau įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai.
