Kviečia pilaitiškius
Rastinėnų ir aplinkinių gyvenviečių Vilniaus rajone gyventojai, laukiantys vietų darželiuose savo vaikams, suglumę: pateikę ne vieną prašymą įkurti darželį ar bent grupę lietuvių kalba jie iki šiol teigiamo atsakymo neišgirdo, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė į savo įstaigą Čekoniškėse kviečia vaikus iš Vilniaus miesto, Pilaitės. Tiesa, į grupę lenkų dėstomąja kalba.
„Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje atidaryta papildoma ikimokyklinio ugdymo grupė vaikams nuo 2 m. amžiaus (lenkų kalba). Atstumas nuo Pilaitės mikrorajono vos 10 km ir jokių kamščių! (…) Dar yra likusios kelios laisvos vietos ir 3–6 m. amžiaus grupėje“, – tokia informacija pateikiama ant spalvotų lapelių, kuriuos kovo 31-ąją gavo nemažai Pilaitės gyventojų.
Vilniaus rajono gyventojus, norinčius savo vaikus ugdyti valstybine kalba, ši situacija gerokai piktina. Socialiniame tinkle „Facebook“ išplitęs įrašas apie tai sulaukė komentarų, kad į lietuvišką grupę Čekoniškėse tikrai susirinktų 25 vaikai, o gal ir daugiau, tik kad niekas tokios grupės nekuria. O tėvai pastebi, kad į namus užsukantys švietimo įstaigos atstovai ragina vaikus leisti į lenkišką grupę.
Kai kurie, neturėdami išeities, šiuo pasiūlymu pasinaudoja. „Aš prirašiau raštų į rajono savivaldybę, į ministeriją, savivaldybės tarybai, prašiau lietuviško darželio 3 metus... Nieko nepešiau, o dirbti reikia, vaikų nėra kur padėti, auklė – per brangus malonumas, ypač dviem vaikams. Na tai pramoko lenkų kalbą mano mergaitės. Nesakau, kad čia normalu, sakau, kad jei aplinkybės verčia – viskas gerai su tuo darželiu“, – tikino viena mama, kurios dukros lankė būtent lenkišką darželio grupę.
Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje atidaryta papildoma ikimokyklinio ugdymo grupė vaikams nuo 2 m. amžiaus (lenkų k.). Atstumas nuo Pilaitės mikrorajono vos 10 km ir jokių kamščių!
Tačiau kiti tėvai į tokius kompromisus nelinkę. Jų teigimu, vaikai turi turėti galimybę darželiuose kalbėti lietuviškai. Tik kad tokios galimybės Vilniaus rajone labai ribotos.
Poreikis neaiškus?
Kiek vyresnį nei pusantrų metų sūnų auginanti Rugilė Juškevič neslepia, kad jų šeimai klausimas dėl darželio yra labai aktualus.
„Gyvename Rastinėnuose. Jau ne pirmus metus prašome įkurti darželį, bet jo taip ir neturime. Neturime lietuvių kalba, lenkų kalba grupė čia yra. Bet pasikalbame su mamomis, niekas nenori vesti vaikų į grupę su ugdymu lenkų kalba. Mes turėtume turėti galimybę pasirinkti, kur norime savo vaikus vesti – į lietuvių ar lenkų grupes“, – 15min sakė Vilniaus rajono gyventoja.
Rastinėnuose susikūrė tėvų grupė, kuri bando vėl prašyti Vilniaus rajono savivaldybės įkurti ikimokyklinio ugdymo grupę. Pati R.Juškevič yra sulaukusi atsakymo iš savivaldybės administracijos direktorės Liucinos Kotlovskos, kuriame teigiama, kad Sudervės M.Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje ugdymas vykdomas pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas lenkų mokomąja kalba.
„Taip pat skyriuje veikia Vilniaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos ir kultūros centro skyriai. Atsižvelgdama į tai, kad skyriaus patalpų plotas yra visiškai panaudotas, Vilniaus rajono savivaldybė negali patenkinti Jūsų prašymo ir įsteigti skyriuje ikimokyklinio ugdymo grupės lietuvių ugdomąją kalba“, – rašoma savivaldybės rašte.
Atsakyme išvardintos ir visos Zujūnų, Sudervės bei Avižienių seniūnijose veikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos lietuvių ugdomąja kalba, o jų iš viso yra 7. Tai esą neleidžia nustatyti „tikro poreikio ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigose“.
Savivaldybė tikina, kad „tik nuodugniai išanalizavus ir nustačius poreikį galima numatyti tolesnius žingsnius siekiant steigti ikimokyklinio ugdymo grupes ar švietimo įstaigas“.
Gyvename Rastinėnuose. Jau ne pirmus metus prašome įkurti darželį, bet jo taip ir neturime. Neturime lietuvių kalba, lenkų kalba grupė yra, – sakė R.Juškevič.
Toks atsakymas R.Juškevič pasiekė pernai lapkritį. Panašiai atsakyta ir kitiems tėvams, kurie kreipėsi dėl ikimokyklinio ugdymo lietuvių kalba grupės steigimo Rastinėnuose. Tėvai sako norintys darželio šalia namų, nes vežioti nėra itin patogu, kitas dalykas – tarkim, nors darželis išplėstas, išdygo moduliniai priestatai, tačiau Sudervėje grupės vis tiek perpildytos.
R.Juškevič neslėpė žinanti, kad nemažai tėvų deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, o ne rajone, būtent dėl galimybės gauti vaikams vietą darželyje. Tačiau tiek ji su vyru, tiek kiti neseniai susibūrusios grupės tėvai yra tikrieji Vilniaus rajono gyventojai, todėl ir paslaugos jie norėtų čia.
Savivaldybė problemų nemato
Gyventojų skundai – viena, o Vilniaus rajono požiūris – jau visai kas kita. 15min kreipėsi komentaro į Vilniaus rajono savivaldybę dėl susidariusios situacijos, kai į Čekoniškėse veikiančią ugdymo grupę lenkų mokomąja kalba vaikai kviečiami iš Vilniaus, bet lietuviška grupė neįkuriama.
Komentarą pateikusi savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus laikinoji vadovė Ilona Tučinska tiesiai į tai neatsakė, bet informavo, kad Čekoniškių gyvenvietėje (šalia Rastinėnų) veikia dvi ikimokyklinio ugdymo grupės.
Vilniaus r. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje veikia ikimokyklinio ugdymo grupė lenkų mokomąja kalba (pavaldi Vilniaus rajono savivaldybei, įstaigos nuostatuose įteisinta mokymo kalba – lenkų), lanko vaikai nuo 2 metų (11 vaikų). Tame pačiame pastate taip pat veikia Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyriaus ikimokyklinė ugdymo grupė lietuvių mokomąja kalba (pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai), kurią lanko vaikai nuo 2 iki 5 metų (11 vaikų).
„Ikimokyklinio ugdymo grupės steigiamos atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikį, turimus išteklius bei švietimo įstaigos pasirengimą ir turimas sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo paslaugoms teikti“, – teigiama savivaldybės komentare.
Ikimokyklinio ugdymo grupės steigiamos atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikį, turimus išteklius bei švietimo įstaigos turimas sąlygas.
Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė informavo, kad tenkinant gyventojų poreikį 2018 m. atidarytos ikimokyklinio ugdymo grupės Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje lietuvių mokomąja kalba ir Dūkštų pagrindinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba. Be to, ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi 20 savivaldybės vaikų darželių ir lopšelių-darželių, 2 mokyklose-darželiuose.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikams sudarytos sąlygos ugdytis pagal ikimokyklinio amžiaus programą bendrojo ugdymo mokyklose veikiančiose priešmokyklinio ugdymo grupėse. Vilniaus rajone 2018–2019 m. m. veikia 63 priešmokyklinio ugdymo grupės pagal skirtingus modelius“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybė.
Siūlymus atmeta
Vilniaus rajono savivaldybės taryboje daugumą sudaro vienos politinės jėgos – LLRA – atstovai. Opozicija čia nėra gausi, nors po kovo mėnesį vykusių rinkimų ir šiek tiek padidėjo, kai LLRA prarado du mandatus. Vis dėlto ir trečdalio kitų politinių pažiūrų politikų neužtenka norint šį bei tą pakeisti šiame rajone.
Kaip 15min sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vilniaus rajono savivaldybės taryboje Jonas Vasiliauskas, pernai nuo rugsėjo iki metų pabaigos jis pateikė 19 tarybos sprendimų projektų dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tačiau nė vieno iš jų taryba nepriėmė. Vienus atmetė kaip netinkamai parengtus, nors lygiai tokie pat sprendimai dėl grupių lenkų kalba kūrimo tiko. Kiti nesulaukė tarybos narių palaikymo.
„Tėvai, negavę vietų grupėse lietuvių kalba, veda vaikus į lenkiškus darželius bent laikinai, kol susiranda darželį ar kitaip išsprendžia šią problemą. O didžioji dalis tėvų, matydami, kad situacija Vilniaus rajone yra beviltiška, deklaruoja gyvenamąją vietą mieste įvairiais būdais, nors gyvena iš tikrųjų Vilniaus rajone, bet taip jie siekia patekti į Vilniaus miesto darželius. Tai pablogina sąlygas vilniečiams, kurie Vilniuje gyvena, bet tokia situacija tęsiasi“, – kalbėjo J.Vasiliauskas.
Jeigu žiūrėtume iš LLRA pozicijų, norų ką nors keisti ir negali būti, nes jeigu tėvai deklaruos gyvenamąją vietą, jie nebalsuos už šitą partiją, – sakė J.Vasiliauskas.
Didžiausia problema, anot J.Vasiliausko, yra didžiausiose Vilniaus rajono seniūnijose, kuriose gyvena apie 10 tūkst. gyventojų. Tarkim, Zujūnuose, Avižieniuose. Problemų daugėja ir Sudervės seniūnijoje, nes vis daugiau žmonių apsigyvena čia esančiose sodų bendrijose.
„Deklaravusių savo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone yra apie 103 tūkst., nors gyvenančių greičiausia yra apie 130 tūkst.“, – sakė tarybos narys.
O noro ką nors keisti Vilniaus rajono savivaldybėje, anot J.Vasiliausko, per mažai. „Jeigu žiūrėtume iš LLRA pozicijų, norų ką nors keisti ir negali būti, nes jeigu tėvai deklaruos gyvenamąją vietą, jie nebalsuos už šitą partiją. Gyventojų pajamų mokestis ateis, jį teks skirti, ko gero, lietuviškoms mokykloms ar darželiams, taip atsiras dar daugiau deklaruojančiųjų, kartu – mažiau rinkėjų LLRA. Todėl jie įvairiais būdais bando, kad tai neįvyktų“, – kalbėjo J.Vasiliauskas.
Grupes kuria pasyviai
Socialdemokratų partijos narys ir frakcijos Vilniaus rajone vadovas Robertas Duchnevičius irgi sako, kad problema yra labai aiški, deja, sunkiai sprendžiama.
„Gyventojų skaičius aplinkui Vilnių nuolat auga. Naujakuriai dažniausiai pasirenka Avižienių, Zujūnų, Riešės seniūnijas. Daugiausia tai jaunos šeimos, tad kartu auga darželių ir mokyklų poreikis. Daugiausia – valstybine kalba. O Vilniaus rajono valdantieji neskuba ieškoti sprendimų. Nepasakyčiau, kad visai atsisakoma kurti grupes lietuvių kalba, bet tai daroma labai pasyviai bei neatsižvelgiant į realų gyventojų poreikį“, – teigė politikas.
Anot R.Duchnevičiaus, sprendimai dėl naujų grupių steigimo valstybine kalba yra blokuojami, aiškinant, kad savivaldybės administracijai patikrinus poreikio nenustatyta ir pan.
„Patikėčiau, jei nebūčiau bendravęs su gyventojais, kurie sako priešingai. Vilniaus rajone švietimas tapo savotišku politikos darymo įrankiu. Įtampa tarp savivaldybės ir ministerijos pavaldumo mokyklų, mokytojai, kurie yra suvaržyti ir negali laisvai dirbti savo darbo, naujakuriai, kurie savo mokesčius atiduoda sostinei, nes dėl darželių ir mokyklų deklaruoja ten savo gyvenamąją vietą. Visa tai turime, nes daug politikų pirmiausia galvoja ne apie gyventojų ateitį bei mūsų savivaldybės progresą, o apie tai, kaip dar kelerius metus „pratempti“, išlikti valdžioje, turėti gražų kabinetą bei geras pareigas“, – kritikos Vilniaus rajono valdantiesiems negailėjo R.Duchnevičius.
Panašiai kalba ir J.Vasiliauskas, primindamas, kad vaikams augant problemos niekur nedingsta, su mokyklomis irgi nėra lengva. Jo teigimu, neoficialiais skaičiavimas, net 5 tūkst. vaikų iš Vilniaus rajono vežami į sostinės mokyklas.
Esą tuo nesunku įsitikinti stebint eismo srautus, kurie keičiasi atsižvelgiant į tai, ar jau baigėsi moksleivių atostogos, ar dar ne. O kryptis, iš kur daugiausia vaikų vežama, irgi aiškios: Avižienių, Riešės seniūnija, Molėtų plentas, Pilaitės apylinkės. Čia situacija komplikavosi ypač, kadangi Pilaitėje esanti viena progimnazija perpildyta – šiuos mokslo metus joje pradėjo 11 pirmų klasių.
Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtose mokyklose mokosi daugiau nei 9 tūkst. mokinių, dar beveik 3 tūkst. vaikų lanko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokyklas.
