Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), apsvarsčiusi kelis skundus ir prašymą perskaičiuoti viso antrojo turo balsus, jau patvirtino rinkimų rezultatus Vilniaus rajone.
Pergalę atnešė paskutiniai balsai
„Tarptautinių rinkimų stebėtojų“ ataskaita pasirodė praėjus porai dienų po sekmadienio balsavimo, kurio rezultatai paaiškėjo tik baigus skaičiuoti visus balsus.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas Waldemaras Urbanas sekmadienį, skaičiuojant balsus, ilgą laiką pirmavo.
Iš pradžių konkurentą jis lenkė ir dvigubai. Tačiau, pradėjus eiti rinkimų rezultatams iš vis didesnių apylinkių, atotrūkis ėmė mažėti, kol, likus tik Didžiosios Riešės apylinkei, kandidatus skyrė vos vienas procentinis punktas.
Socialdemokratų partijos atstovas Robertas Duchnevičius čia surinko net 72 proc. balsų, tad galiausiai, sulaukęs 50,20 proc. balsavusių žmonių pasitikėjimo, laimėjo. Už parlamentaro Česlavo Olševskio patarėją W.Urbaną balsavo 49,07 proc. rinkėjų.
Vilniaus rajone tai buvo istorinis pokytis – LLRA-KŠS čia kelis dešimtmečius priklausė ir dauguma taryboje, ir mero postas.
Todėl ne tik rezultatai, bet ir pats rinkimų procesas sulaukė nemažai LLRA-KŠS kritikos. Partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis kitą dieną įvertino, kad rezultatai Vilniaus rajone – „politinio turgaus“ ir šalies vadovų intervencijos pasekmė.
„Konstatuojam tą faktą – po nešvarios ir nešališkos kampanijos rinkimų negalima pavadinti laisvais, deja“, – sakė europarlamentaras.
Tą patį vakarą partija rinkimų rezultatus apskundė – VRK paprašė juos panaikinti ir pakartotinai surengti Vilniaus rajono mero rinkimus.
LLRA-KŠS valdomo portalo L24.lt teigimu, prašymą pateikusi Danuta Krasnowska nurodė, kad vienoje iš rinkimų apylinkių surasta keliolika neantspauduotų balsavimo biuletenių, tokie esą pripažįstami kaip negaliojantys.
Rinkimų rezultatus tariamai lėmė tai, kad Vilniaus rajone, kur gyvena daug rinkėjų, vietoj iki šiol buvusių keturių išankstinio balsavimo vietų liko tik dvi, tad gyventojai turėjo įveikti nemažus atstumus, jei norėjo balsuoti iš anksto. Dėl to sunkumų esą nepatyrė arčiau sostinės esančių vietovių, kur parama R.Duchnevičiui buvusi didžiausia, gyventojai.
Priminta ir premjerės Ingridos Šimonytės išsakyta parama šiam kandidatui, tai pavadinant „šiurkščiu rinkimų pažeidimu“.
Partijos atstovai skundėsi ir dėl uniformuotų šaulių buvimo: „Prie Vilniaus rajono rinkimų apylinkių policininkų nesimatė.
Matyt, tuo pasinaudoję uniformuoti šauliai rinkimų apylinkėse vien savo nepaaiškinamu buvimu darė psichologinį poveikį vyresnio amžiaus rinkėjams. Pastarieji, pamatę prie rinkimų apylinkės besisukinėjančius ir ateinančius rinkėjus fotografuojančius kariškius, apskritai neidavo balsuoti.“
Tarptautiniai stebėtojai – iš Lenkijos
Kitą dieną aistros dėl mero rinkimų Vilniaus rajone perėjo į tarptautinį lygmenį. Minėtame portale L24.lt buvo paskelbtas tekstas pavadinimu „Tarptautiniai rinkimų stebėtojai: rinkimai Vilniaus rajone nebuvo laisvi“.
„Jame rašoma, kad mero rinkimų antrąjį turą Vilniaus rajone „stebėję tarptautiniai stebėtojai nustatė daug pažeidimų, turinčių diskriminacijos dėl tautybės požymių“. Jie taip pat nurodė, esą su lenkų tautinės mažumos partijos LLRA-KŠS kandidatu W.Urbanu buvo elgiamasi šališkai, o tai neigiamai paveikė ir rinkimų procesą, ir jų rezultatus.
Po to įvardyti ir šie užsienio ekspertai – Europos Parlamento (EP) narys Patrykas Jakis ir Lenkijos Seimo narys Mieczyslawas Baszko. Kad jie domėsis Vilniaus rajone vykstančiais rinkimais, buvo pranešta prieš pat antrąjį turą. Portalo L24.lt rašinyje apie rinkimų stebėjimą buvo užsiminta ir apie jų vėliau minėtus rinkimų trūkumus.
Tekste pacituota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, pagal kurią teritorijose, kur gausiai ir tankiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys (Vilniaus rajone lenkai sudaro apie 43 proc. gyventojų), jiems taikoma išskirtinė teisinė apsauga, įskaitant rinkimų procesą.
Toliau išvardyti skunde VRK paminėti tariami pažeidimai: kad buvo sumažinta išankstinio balsavimo vietų, „premjerė ir parlamento pirmininkė įsitraukė į kampaniją, nukreiptą prieš kandidatą, priklausantį lenkų tautinei mažumai (turimas omeny W.Urbanas – red. past.)“.
Užkliuvo ir tai, kad „balsavimo punktuose ir šalia jų organizuotu būdu telkėsi uniformuoti kariai, Lietuvos šaulių sąjungos (sukarintos organizacijos) nariai, kurie, kaip vertino balsavusieji, darė psichologinį spaudimą ir kėlė baimę lenkų tautinei mažumai priklausantiems asmenims“.
Po valandos analogiška žinia buvo paskelbta ir lenkiškai, tik dar pridėta informacija apie rinkimų rezultatus ir tai, kad buvo paprašyta rinkimus surengti iš naujo.
Buvo ginkluotų karių?
Dar po valandos tame pačiame portale pasirodė rašinys (perpublikuotas iš tinklalapio ngopole.pl), kurio pavadinime jau skelbiama „Kareiviai su ginklais baugino lenkus!“.
Jis papildė žinią, kurią tikriausiai skelbė abiejų ankstesnių tekstų – ir lietuviško, ir lenkiško – iliustracijos: ne vien balsadėžės su jon metamu balsalapiu, bet ir ginkluotų kariškai apsirengusių vyrų nuotraukos.
Ir ankstesniuose L24.lt pranešimuose, ir LLRA-KŠS atstovų skunduose dėl tariamai netinkamai suorganizuotų rinkimų, ir pačioje „tarptautinių stebėtojų“ ataskaitoje minėti tik uniformuoti šauliai ir jų esą darytas psichologinis spaudimas. Apie ginklus nebuvo užsiminta.
„Rinkimų dieną rinkimų apylinkių viduje ir priešais rinkimų apylinkes organizuotai dalyvavo uniformuoti kariai, Lietuvos sukarintos karinės organizacijos Lietuvos šaulių sąjungos nariai, dėl ko, anot rinkėjų, buvo daromas psichologinis spaudimas ir lenkų tautinei mažumai priklausančių žmonių baimė“, – rašoma ataskaitoje, kurios tekstas paskelbtas prie šio rašinio.
„Tarptautiniai ekspertai“ atkartojo daugumą pastabų, kurias dėl rinkimų organizavimo jau anksčiau reiškė LLRA-KŠS atstovai.
EP stebėtojų nesiuntė
Ir ataskaitoje, ir rašiniuose apie ją pateikta klaidinančios informacijos. Pavyzdžiui, dėl išankstinio balsavimo vietų skaičiaus sumažinimo perpus.
„Daugiausiai rinkėjų turinčiame Vilniaus rajone vietų, kuriose buvo galima balsuoti iš anksto, sumažėjo nuo keturių iki dviejų, o tai gerokai apribojo galimybę balsuoti už asmenis, negalinčius balsuoti rinkimų dieną ir apribojo savo civilinių teisių įgyvendinimą“, – atkreipė dėmesį Lenkijos politikai.
LLRA-KŠS konkretizavo, esą W.Urbano rinkėjams, kurių daugiau gyvena atokesnėse nuo Vilniaus vietovėse, buvo sunkiau pasiekti balsavimo vietą, jei savo valią norėjo pareikšti iš anksto.
Bet VRK pateikiami duomenys atskleidžia visai priešingą vaizdą. Už R.Duchnevičių buvo atiduota 23 519, už W.Urbaną – 22 993 balsai. Bet už pastarąjį iš anksto balsavo 5 831 rinkėjas, o už nugalėtoją – 3 083, taigi kone perpus mažiau.
Nuotraukoje prie teksto apie rinkimus iš tiesų matyti šauliai (kad tai yra jų uniformos, galima įsitikinti pažiūrėjus šį vaizdo įrašą iš jų priesaikos ceremonijos), bet fotografuota ne rinkimų dieną.
Vienas iš nuotraukoje užfiksuotų šaulių savo paskyroje „Facebook“ nurodė, kad ji padaryta per Kariuomenės dienos – lapkričio 23-iosios – minėjimą prie Karo muziejaus.
„Rinkimų sekmadienį ramiai praleidau namie Kauno apylinkėse, sostinės link važiuoti nebuvo net minties, – rašė jis. – Niekam savaitgalį uniforma ar ginklu negrasinau. Mano seneliai turėjo lenkiško kraujo, tai kaimyninei šaliai jokių blogų jausmų niekada neturėjau.“
Teiginys, esą „kareiviai su ginklais baugino lenkus“, neturi pagrindo – pranešimų apie tai, kad šauliai, juoba tikri kariai būtų pasirodę balsavimo apylinkėse ginkluoti, nepavyko rasti. Nieko panašaus nemini ir Seimo narė Rita Tamašunienė, išsakiusi panašią kritiką, kaip kolegos, dėl rinkimų.
Užuominas apie diskriminavimą etniniu pagrindu galima atremti faktu, kad abu Vilniaus mero rinkimų antrajame ture varžęsi kandidatai yra lenkų tautybės – R.Duchnevičius tai yra nurodęs VRK skelbiamoje biografijoje. Tad galima daryti prielaidą, kad balsuodami rinkėjai rinkosi ne tautybę, o asmenybę ar partiją.
„R.Duchnevičius yra grynakraujis lietuvis nacionalistas ir tikrai ne lenkas, – ironizavo žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas. – Apskritai, kad antrajame etape buvo du lenkai stebėtojai net neužsimena.“
Jis paragino Lietuvos europarlamentarus sureaguoti į kolegos pareiškimus apie rinkimų organizavimą Lietuvoje. Petras Auštrevičius po jo įrašu „Facebook“ informavo, kad W.Tomaszewskis kitiems EP nariams išplatino cituotą rinkimų stebėjimo ataskaitą angliškai.
„EP nesiuntė jokių stebėtojų į Lietuvą, todėl kam atstovavo P.Jakis, nėra aišku, – pažymėjo P.Auštrevičius. – Jis neturi teisės kalbėti EP vardu ir veikti kaip kitaip.“
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
