Ministerijos vadovų pateiktuose siūlymuose teigiama, kad 5–8 klasėse apskritai nebūtų galima jungti klasių. Jungti būtų galima tik dvi gretimas klases pradinėse 1–4 klasėse.
Anot ministrės Jurgitos Šiugždinienės, jungtinių klasių Lietuvoje neturi tik 10 savivaldybių. O kaip sakė viceministras Ramūnas Skaudžius, persitvarkyti turės apie 350 ugdymo įstaigų.
Taip pat siūloma nefinansuoti 1–10 klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai. Viceministras tikino, jog planuojami pokyčiai kitais mokslo metais palies beveik kiekvieną savivaldybę: „Per 50 savivaldybių visoje Lietuvoje. Tai tikrai paliečia Vilniaus rajoną, Ignalinos rajoną, Kupiškį ir kitus rajonus.“
Rajonas – daugiatautis
Vilniaus rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistės Ilonos Leganovič 15min pateiktame komentare teigiama, kad savivaldybė nesutinka su ministerijos pateiktu siūlymu nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases.
„Vilniaus rajonas yra daugiatautis, jame veikia optimalus švietimo įstaigų tinklas, leidžiantis visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės ar socialinės-ekonominės aplinkos, gauti kokybišką ugdymą jų gimtąja lietuvių, lenkų ar rusų kalba.
Vilniaus rajonas yra didelis, tad mokinių pavėžėjimas neišvengiamas, tačiau siekiame, kad mokiniai turėtų galimybę įgyti išsilavinimą kuo arčiau namų.
Atsižvelgdami į rajono geografinį ir specifinius kalbinius ypatumus, stengiamės išsaugoti turimą švietimo įstaigų tinklą, nes jis tenkina rajono gyventojų poreikius ir užtikrina švietimo pagal bendrojo ugdymo programas prieinamumą.
Vilniaus rajonas yra didelis, tad mokinių pavėžėjimas yra neišvengiamas, tačiau siekiame, kad mokiniai turėtų galimybę įgyti išsilavinimą kuo arčiau gyvenamosios vietos, o ne būtų pavežami 30-40 km iki artimiausios mokyklos“, – teigiama komentare.
„Kelia grėsmę kaimo mokykloms“
Anot savivaldybės atstovų, „šis sprendimas yra skubotas“: „Vilniaus rajono savivaldybei tai reikštų, kad rajono bendrojo ugdymo mokyklose negalėtų būti komplektuojamos 5-8 klasės ir reikėtų priimti sprendimus dėl šių ugdymo įstaigų reorganizavimo, mokinių paskirstymo į kitas ugdymo įstaigas, jų pavėžėjimo, mokytojų bei aptarnaujančio personalo atleidimo.
ŠMSM siūlymas nejungti 5–8 klasių, o 1–4 klases jungti tik po dvi, kelia realią grėsmę kaimo mokyklų egzistavimui. Tokie drastiški veiksmai ne tik sumažintų bendrojo ugdymo prieinamumą, ypač atokesnėse kaimiškose vietovėse, bet dar labiau didintų socialinę atskirtį ir ateityje sąlygotų visišką kaimo mokyklų sužlugdymą.“
Tiesa, ministerija, pristatydama pokyčius, teigė, kad išimčių bus. Ir būtent – tautinių mažumų mokykloms. Taip pat – vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje, specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, tardymo izoliatorių mokykloms.
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė turi savo nuomonę: „Manome, kad siekiant įgyvendinti ŠMSM nustatytą pokyčių tikslą – sudaryti prielaidas pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių ir efektyviau naudoti mokymo lėšas – savivaldybėms turi būti palikta galimybė atitinkamai jungti 1-4 klases ir komplektuoti jungtinius 5-8 kl. klasių komplektus atsižvelgiant į tam tikrus lokalius ir regioninius bendruomenių poreikius bei, Vilniaus rajono savivaldybės atveju, specifinius kalbinius ypatumus.
ŠMSM siūlymas nejungti 5–8 klasių, o 1–4 klases jungti tik po dvi, kelia realią grėsmę kaimo mokyklų egzistavimui.
Taip pat vienas iš ministerijos siūlymų – nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšas iš valstybės biudžeto neskirti klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai. Šiam siūlymui nepritariame. Kokybiškos švietimo paslaugos ir šiuolaikinis ugdymo turinys turi būti prieinamos kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ugdymo įstaigoje ar klasėje jis mokosi.“
Primena net Konstituciją
Savivaldybė tvirtina, kad remiasi Konstitucija, kurioje įtvirtina, jog mokslas iki 16 metų yra privalomas, garantuojamas valstybės ir nemokamas. Tad esą mažakomplekčių mokyklų uždarymas nesudarys prielaidų ugdymo kokybės stiprinimui.
Todėl, įsitikinusi Vilniaus rajono savivaldybė, siekiant gerinti ugdymo kokybę, būtina leisti savivaldybėms pačioms pasirinkti tam tinkamas priemones, suteikiant joms reikalingą pagalbą ir finansavimą.
„Be to, mokymo lėšų neskyrimas klasėms, kuriose mokosi 1-7 mokiniai, prieštarauja švietimo sistemos lygių galimybių principui, t. y. – nuostatai, kad švietimo sistema yra socialiai teisinga, užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo įgijimą.
ŠMSM siūlomi pakeitimai dar labiau didins ir taip didelę savivaldybių finansinę naštą arba privers uždaryti visas mažakomplektes kaimo mokyklas, o tai mažins švietimo prieinamumą, didins socialinę atskirtį regionuose.
Manome, jog būtina nustatyti bazinių ugdymo išlaidų finansavimą ugdymo turiniui įgyvendinti visiems klasių komplektams, nepriklausomai nuo to, kiek juose mokosi mokinių, kad savivaldybės, žinodamos realią situaciją, pačios galėtų spręsti, kurias ugdymo įstaigas tikslinga išlaikyti atokesnėse vietovėse, o kurias likviduoti“, – priekaištus ministerijai žeria Vilniaus rajono savivaldybė.
Mokymo lėšų neskyrimas klasėms, kuriose mokosi 1-7 mokiniai, prieštarauja švietimo sistemos lygių galimybių principui.
Tikisi, kad ŠMSM atsižvelgs
Savivaldybė teigia, kad yra įsitikinusi, jog „spendimus dėl klasių, kuriose mokosi 1-7 mokiniai, komplektavimo reikia palikti savivaldybėms“: „Pasitaiko atvejų, kad bendrojo ugdymo mokyklose atsiranda pavienės klasės, kuriose mokosi 6–7 mokiniai, o kitose klasėse mokinių skaičius yra žymiai didesnis, todėl tos mažos klasės mokinių nukreipimas į kitas mokyklas būtų skausmingas visai bendruomenei.
Esant mažesniam mokinių skaičiui klasėje nei teisės aktuose nustatytas minimalus mokinių skaičius – 50 proc. mokymo lėšų tai klasei turėtų skirti valstybė ir 50 proc. mokyklos savininkas.“
Su ministerijos siūlymu, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradinės ir pagrindinės mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių būtų reorganizuotos ir veiktų toliau tose pačiose patalpose kaip kitų mokyklų struktūriniai padaliniai, rajono savivaldybė iš dalies sako sutinkanti.
Tačiau esą šis procesas neturėtų būti skubinamas, tam reikia laiko, kadangi visus sprendimus Vilniaus rajono savivaldybė sako derinanti su mokyklų bendruomenėmis ir atsižvelgianti į jų poreikius ir lūkesčius. Ir pabrėžia besivilianti, kad ministerija atsižvelgs į Vilniaus rajono ir kitų savivaldybių pasiūlymus.“
