Ardyti romų taborą Vilniaus Kirtimuose mėginta ne vieną kartą.
Artūras Zuokas, kadenciją baigiantis sostinės meras, jau pirmųjų savo kadencijų metu su taboro gyventojais pradėjo kovoti ekskavatoriais – griovė nelegalius namus. Tačiau jam teko pajusti ir nusivylimo kartėlį, kai teismai pripažino ne jo, o romų ir jų gynėjų tiesą.
Į naują gyvenvietę
Dabar rengiamas kitoks projektas. Jis dar nebaigtas, bet pagrindinė jo idėja jau aiški – iškraustyti romus į naujai pastatytą kaimą.
Jis būtų kažkur Vilniaus mieste, tik kol kas nesakoma, kuriame rajone. Esą vieta dar derinama.
Pasak A.Zuoko, šis projektas rengiamas kartu su Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, vadovaujama Larisos Dmitrijevos, ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija, kuri geriausiai žino apie programas, iš kurių finansuojami panašūs projektai. Ir tai nėra Lietuvai numatytų pinigų dalis, o specialiai išskirtinėms programos skirtos lėšos.
Rasti vietą tokiam naujam romų kvartalui nėra lengva.
„Turėjome ne vieną susitikimą dėl vietos paieškos. Norint parengti projektą, reikia turėti vietą, kur tą projektą galėtume įgyvendinti. Buvome numatę vieną tokią teritoriją ne Vilniaus mieste, bet nesulaukėme palaikymo iš kitų savivaldybių. Šiuo metu nagrinėjama tokia vieta mieste, kur nėra šalia gyventojų. Bet tai privati teritorija ir mūsų Miesto plėtros departamentas turi ištirti kaimynystės ir visus kitus aspektus“, – teigė A.Zuokas.
Ne naujas taboras
Buvome numatę vieną tokią teritoriją ne Vilniaus mieste, bet nesulaukėme palaikymo iš kitų savivaldybių. Šiuo metu nagrinėjama tokia vieta mieste, kur nėra šalia gyventojų, – teigė A.Zuokas.
Paklausus, tai toks kaimas nebūtų tiesiog naujas taboras, A.Zuokas tai užginčijo.
Visų pirma, naujoje gyvenvietėje būtų sudarytos normalios gyvenimo sąlygos. O ir kraustytis ten galės tie, kurie norės, norintieji likti tabore bus budriai prižiūrimi teisėsaugos pareigūnų.
Dar vienas naujojo romų kvartalo išskirtinumas – čia ketinama leisti vystyti tradicinius amatus.
„Gyvenvietė būtų įrengiama pagal romų tradicijas ir papročius, tai būtų normalūs namai, atitinkantys visus šiuolaikinius kokybės reikalavimus ir parametrus. Kartu būtų sukurta integruota etnosistema, kur romai galėtų užsiimti savo tradiciniais amatais ir verslais“, – sakė A.Zuokas, pabrėždamas, kad narkotikams čia nėra vietos, o štai arklius auginti, sodinti daržoves bus galima. Jau nekalbant apie kultūrinę veiklą.
Tokios gyvenvietės, pasak mero, jau yra sukurtos kitose šalyse – Vengrijoje, Čekijoje, Rumunijoje.
Ką sprendžia buldozeriai?
Prieš rinkimus šia tema A.Zuokas kalbėjo ir debatuose su Remigijumi Šimašiumi.
Pastarasis aiškios vizijos, ką reikia daryti su taboru, neturėjo, tačiau pabrėžė: svarbiausia yra ne pastatai, o gyventojai – romai, kurie pasirinkę netinkamą gyvenimo būdą kelia pavojų aplinkiniams. Todėl nugriovus kelis pastatus problemos neišspręsi.
„Tos problemos sprendimas nėra lengvas, reikia labai rimtai ir atsakingai dirbti kartu su kitomis institucijomis. Buldozeriai kartais reikalingi, bet šitos problemos neišspręs, kaip neišspręs be pastogės likusių žmonių iškėlimas į socialinius būstus. Reikia socialinės integracijos ir rimtos socialinės analizės“, – teigė R.Šimašius.
Romai yra didžiausia Europos etninė mažuma.
Patys romai ne kartą yra sakę, kad iškeldinimas į socialinius būstus jų netenkina, esą jų vaikai saugiau jaučiasi tabore, nei kokiame nors bendrabutyje.
Romai yra didžiausia Europos etninė mažuma. Manoma, kad visoje Europoje jų yra apie 10–12 mln., apie 6 mln. jų gyvena ES ir dauguma yra ES piliečiai. Daugelis romų ES kenčia nuo išankstinio nusistatymo ir socialinės atskirties nepaisant to, kad ES šalys uždraudė diskriminaciją.
