Vilniaus romų bendruomenės pirmininkas Stepas Visockis BNS patvirtino, kad bendruomenė yra gavusi raštą, jog neįvykdžius teismo reikalavimo nugriauti du namus, kuriuose gyvena trys šeimos, jie bus nugriauti antradienį.
„Gavau raštą dėl būsto suteikimo neeilės tvarka trims šeimoms, kurių namai bus griaunami rugsėjo 20 dieną“, – teigė S.Visockis.
Dar lauks pačių romų iniciatyvos
Kaip BNS informavo antstolis Valdas Čeglikas, veiksmuose turėtų dalyvauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos, statybos inspekcijos atstovai. Tačiau jis dar neatmetė, kad griovėjų neprireiks, jei statiniai iki antradienio ryto bus pradėti griauti gyventojų iniciatyva.
Griovėjų neprireiks, jei statiniai iki antradienio ryto bus pradėti griauti gyventojų iniciatyva.
„Pasiruošta blogiausiam variantui. Bet jei matysime, kad tų kraštutinių priemonių nereikia, jų netaikysime. Mūsų žiniomis, vieną pastatą griauna ar baigia griauti, dėl kito dar tikslinamės“, – teigė V.Čeglikas.
Anot jo, kraštutinių veiksmų imamasi nes pereitos jau visos numatytos derybų stadijos. Jis patikino, kad antradienį bus vykstama į taborą aiškintis, ar statinys yra nugriautas. Kitas namas, teismo sprendimu, turės būti griaunamas trečiadienį.
„Lietuvoje per jėgą asmenų negali išvežti kitur. Bendruomenės atstovai lyg ir turėtų padėti tiems žmonėms. Bet kiek teko turėti bendrų pasitarimų, labai dažnai būna: kokie variantai bepasiūlomi, negauname šeimos pritarimo ir galiausiai ji atsiduria tokioje situacijoje“, – aiškino antstolis.
Skundžiasi negavę socialinio būsto
S.Visockis informavo, kad viena šeima sulaukė savivaldybės patvirtinimo, jog gavo socialinį būstą netoli Vilniaus oro uosto ir jau pradėjo griauti pastatą. Kitos dvi šeimos, anot jo, nugriovus dar vieną namą nebeturės kur glaustis, nes savivaldybės būsto dar nėra gavusios dėl esą nesutvarkytų dokumentų. Viena jų anksčiau yra nukentėjusi nuo gaisro.
„Vienai šeimai sudegė namas, sudegė mažametė dukra. Tai jei jie namą nugriauna, jie lieka lauke“, – teigė S.Visockis.
S.Visockis nurodo, kad savivaldybei iš viso yra pateikta bent dešimt prašymų dėl būsto suteikimo, tačiau jie kol kas nėra tenkinami.
Romų bendruomenės vadovas tikina visus reikiamus dokumentus pateikęs. Jis taip pat piktinosi, kad pradėjusiai griovimo darbus šeimai vistiek skirta 4 tūkst. eurų bauda. Anot jo, kitos savaitės pradžioje planuojama susitikti su vicemeru Gintautu Palucku ir tartis dėl romų apgyvendinimo. Jis nurodo, kad savivaldybei iš viso yra pateikta bent dešimt prašymų dėl būsto suteikimo, tačiau jie kol kas nėra tenkinami.
Savivaldybė žada apgyvendinti visus
Pats G.Paluckas sako, kad teismų sprendimai priimti dar pernai metais – jų yra ir daugiau, tad planuojama iškeldinti ir daugiau šeimų, visoms joms planuojama suteikti būstą. Iš antradienį griaunamų pastatų, vicemero teigimu, išsikels dvi šeimos, viena jų glausis socialiniame 3 kambarių bute už taboro ribų.
„Kita šeima elgiasi šiek tiek nesąžiningai: kuomet jau buvo pažymėtas pastatas, kad jis bus griaunamas, apjuostas stop juosta, jie prieš porą mėnesių į jį įsikėlė iš kitų patalpų, kurios yra padorios būklės – jie ten turės ir grįžti (...). Mūsų tikslas pagal romų integracijos programą po truputį iškeldinti visus“, – paaiškino jis.
Anot jo, taryboje tvirtinant programą buvo sutarta, kad išsikrausčius vienai šeimai vienas pastatas turi būti nugriautas. Šiuo metu iš taboro jau yra išsikėlusios 5 šeimos, šeštoji išsikels artimiausiu metu, tačiau griaunami kol kas tik du pastatai.
Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novopolskaja sako, kad jos žiniomis, artimiausiu metu iš viso ketinama griauti keturis namus – ji svarsto, kad šeimos, dar negavusios socialinių būstų, laikinai glaustųsi pas gimines. S.Novopolskaja taip pat sako, kad pasipriešinimo neturėtų būti.
„Jie giminiuojasi labai – eis pas gimines, ką daryti. Bus dvi šeimos, kurios bus po 12 žmonių viename namelyje. Labai tikimės, kad bus išspręsta dėl apgyvendinimo. Pasipriešinimo niekada nebūdavo, nes policininkai ginkluoti“, – teigė ji.
Vilniaus savivaldybė yra patvirtinusi trejų metų romų integracijos programą, pagal kurią ketinama skirti iki 0,7 mln. eurų.
„Aišku, ne. Žmonės čia gimę, išgyvenę ir po 57 metus“, – sako centro vadovė, paklausta, ar šeimos išsikels noriai.
Žmogaus teisių gynėjai sprendimą kritikuoja
„Kai šeimos, ypatingai su vaikais yra namuose, net ir tuo atveju, jei yra teismo sprendimas, turi būti atsižvelgta į asmenų teisę turėti stogą virš galvos. Nes jei žiūrėtumėme iš žmogaus garbės ir orumo pozicijos, žmogus, neturėdamas stogo virš galvos, tikrai negali nei integruotis į visuomenę, nei imtis kitos veiklos. Vaikai negali jaustis stabiliai, o kalbėti apie jų švietimo pasiekimus, jautimąsi gerai emociškai, yra sunku. Tai turi įtaką jautimuisi arba nesijautimui valstybės dalimi“, – BNS institucijų sprendimą įvertino Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
Ji sako, kad net jei ir romams pasiūlomas socialinis būstas, dėl visų griovimo darbų turėtų būti gaunamas bendruomenės pritarimas.
Vilniaus savivaldybė yra patvirtinusi trejų metų romų integracijos programą, pagal kurią ketinama skirti iki 0,7 mln. eurų taboro gyventojų iškeldinimui, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkos tvarkymui, saugumui, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti.
Darbo grupėje rengiant planą dalyvavusi B.Sabatauskaitė sako, kad tai – „žingsnis į priekį ir galimybė toliau vystyti planą“ labiau įtraukiant romų bendruomenę. Vis dėlto ji pastebi ir plano trūkumus, kad jame didesnis dėmesys yra skiriamas nusikalstamumo mažinimui, mažesnis – švietimui ir kitoms priemonėms.
Nelegalius statinius bandyta šalinti ir anksčiau: 2012-aisiais nugriauti trys gyvenamieji, 2004-aisiais – penki gyvenamieji ir vienas negyvenamas pastatas, tačiau nuo to laiko tabore atsirado naujų namų, kuriems nebuvo išduoti statybų leidimai.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų. Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų tautybės asmenų gyvenama vieta Baltijos šalyse. Šiuo metu Vilniaus romų tabore gyvena iki 400 asmenų, apie 100 jų – vaikai.
