Skolose skendinti Vilniaus merija, atsiskaitydama su kreditoriais už patalpų nuomą, pirmenybę teikia būtent šios arenos savininkams, rašo „Lietuvos žinios“.
„Tvirtiname „ubago terbos“ dydžio biudžetą“, – neseniai Vilniaus tarybai balsuojant dėl skurdaus miesto iždo pareiškė meras Vilius Navickas.
Tačiau sostinės vadovai net iš „ubago terbos“ remia nuo Artūro Zuoko vadovavimo Vilniui laikų su savivaldybe glaudžius santykius palaikančią bendrovių grupę „Rubicon group“. Beje, neseniai ji pakeitė pavadinimą ir tapo ICOR. Nors siaučia krizė, merija patenkinta sutartimi, pagal kurią yra įsipareigojusi organizuoti renginius ICOR įmonei „Universali arena“ priklausančioje „Siemens“ arenoje.
Praėjusiais metais sostinės savivaldybė parėmė 15 renginių. Dauguma jų –10 – vyko „Siemens“ arenoje. Salės nuoma vienam renginiui atsiėjo 65 tūkst. litų.
Kreditorių neatsiginanti miesto administracija, atsiskaitydama už patalpų nuomą 8 renginiams, areną valdančiai bendrovei „Universali arena“ pervedė daugiau kaip pusę milijono litų. Taigi liko skolinga tik už du.
Dar 5 savivaldybės remiami renginiai vyko įvairiose kitose patalpose, pavyzdžiui, Vilniaus ledo arenoje. Nors skolos už juos kur kas menkesnės, dienraščio teigimu, sostinės administracija sugebėjo atsiskaityti vos už vieno renginio patalpų nuomą.
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis, iš Vilniaus savivaldybės gavęs oficialų atsakymą apie praėjusiais metais merijos nuomotas patalpas, stebėjosi, jog atsiskaitydama su kreditoriais miesto valdžia pirmenybę teikia „Siemens“ arenai, nors jos siūlomos paslaugos – brangiausios.
„Kelia susirūpinimą, kai savivaldybė skolinga kam tik galima, su šia arena stengiamasi atsiskaityti kuo skubiau“, – sakė parlamentaras. Jis abejojo, ar savivaldybei būtina organizuoti renginius būtent šioje arenoje.
„Jeigu į renginį ateitų bent 7 tūkst. žmonių, tada tokį pasirinkimą būtų galima suprasti. Tačiau jei susirenka tik pusė tūkstančio, renginys galėtų vykti ir mažesnėse patalpose“, – svarstė K.Masiulis.
Sostinės vicemeras Gintautas Babravičius, vadovaujantis Liberalų ir centro sąjungai, aiškino, kad miestas iš savo biudžeto privalo mokėti areną valdantiems verslininkams.Pagal pasirašytą sutartį savivaldybė turi sumokėti „Siemens“ arenai tam tikrą sumą pinigų. Ta sutartis sudaryta dar prieš arenos statybas.
„Pagal pasirašytą sutarti savivaldybė turi sumokėti „Siemens“ arenai tam tikrą sumą pinigų. Ta sutartis sudaryta dar prieš arenos statybas. Būta sąlygos, kad toks infrastruktūros objektas bus tam tikra dalimi dotuojamas“, – dėstė jis.
Pagal sutartį su „Siemens“, arenos valdytojais šiemet, kaip ir praėjusiais metais, čia turėtų įvykti 10 savivaldybės remiamų renginių. G.Babravičius negalėjo pasakyti, ar šiais metais už juos irgi bus mokama po 65 tūkst. litų.
„Sunku prisiminti tikslią sumą. Regis, apie 60 tūkst. litų už renginį. Reikia nepamiršti, kad šie pinigai – ne už salės nuomą. Tai yra mūsų, kaip savivaldybės, prieš kelerius metus pasirašytas įsipareigojimas, kurį galima pavadinti infrastruktūros mokesčiu. Už tai „Siemens“ arena suteikia erdves vienam ar kitam kultūros arba sporto renginiui“, – tvirtino vicemeras.
Prieš penkerius metus, kai Vilnių valdė tuometis liberalcentristų lyderis A.Zuokas, sostinės savivaldybė pasirašė sutartį su „Universalia arena“ ir įsipareigojo iki 2011-ųjų už mokesčių mokėtojų pinigus kasmet „Siemens“ arenoje surengti 26 renginius. Už šių patalpų nuomą į arenos valdytojų kišenes per metus buvo pervedama apytikriai po 2 mln. litų.
Savivaldybės ir vienos bendrovės susitarimas papiktino kitus verslininkus, negalėjusius konkuruoti dėl paslaugos teikimo. Prieš trejus metus jie kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Ši nusprendė, kad miesto valdžia, sudarydama išskirtines sąlygas „Siemens“ arenai, pažeidė Konkurencijos įstatymą.
Vėliau tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2007 metais prie sostinės vairo stojusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija sutarties nenutraukė, tik ją pakoregavo ir toliau mokėjo verslininkams. Tiesa, ne 2 mln. litų už 26 renginius, o 650 tūkst. litų už 10 renginių. Taip pat buvo nuspręsta, kad mažiau nei 4 tūkst. žiūrovų sutrauksiantiems renginiams savivaldybė nuomosis patalpas kitur.
G.Babravičius žadėjo, tačiau nepateikė duomenų, kiek miesto biudžetui kainavo praėjusiais metais penki ne „Siemens“ arenoje organizuoti renginiai. Vicemeras tik užsiminė, kad jiems iš viso galėjo būti skirta apie 100 tūkst. litų.
Paklaustas, kodėl skubama kuo greičiau sumokėti „Siemens“ arenos valdytojams, G.Babravičius aiškino, jog ši bendrovė neišskiriama iš kitų kreditorių. Politiko teigimu, skirstydamas miesto biudžeto lėšas savivaldybės administracijos direktorius turi atsižvelgti į daugybę veiksnių: teismo sprendimus, kuriais administracija įpareigota dengti skolas, laikytis jų mokėjimo grafikų.
„Darau prielaidą, kad galbūt „Siemens“ arena turi galingesnių advokatų, kurie moka įtikinti, jog delsimas sumokėti – nenaudingas pačiai savivaldybės administracijai. Pinigų trūksta, skolų daug, kreditorių – debesis. Nemanau, kad šiai bendrovei daroma išimtis“, – tikino G.Babravičius.
Panašiai kalbėjo ir savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas. „Jokios pirmenybės niekam nėra. Mokėdami skolas sukamės, kaip galime. Atsiskaitome už tai, už ką tuo metu galime“, – teigė jis.
