Kaip rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime spaudai, „išnagrinėjęs asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą teismas pripažino, kad Savivaldybės administracija nesuderino eitynių vietos gėjų lygos pageidaujamu maršrutu, tačiau teismas nenustatė, kad Savivaldybės administracija tokiu būdu būtų diskriminavusi pareiškėją dėl seksualinės orientacijos“.
Taip pat esą teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracija savo poziciją grindė remdamasi konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir siekė ginti pačių eitynių dalyvių saugumą.
„Tolerancijos negalima pasiekti per spaudimą“
„Išnagrinėjusi teismo sprendimą ir motyvus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė skųsti teismo sprendimą, įpareigojantį Savivaldybę suderinti asociacijai Lietuvos gėjų lyga leidimą eitynėms Gedimino prospektu“, – teigiama pranešime.
 |
| Artūras Zuokas |
Dar iki savivaldybės komisijos sprendimo paskelbimo, Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad kiekvienas pilietis Lietuvoje turi teisę naudotis konstitucinėmis garantijomis, laisvai išreikšti savo mintis. „Visa kita yra tik technikos klausimai – kada, kaip, kurioje vietoje, kad tos nuomonės pareiškimas netrukdytų kitiems miesto gyventojams ir nekeltų bereikalingų problemų. O mano asmenine nuomone, tolerancijos negalima pasiekti per spaudimą, per reikalavimus ir panašiomis priemonėmis. Tolerancija atsiranda tik per supratimą. O supratimui reikia laiko, reikia diskusijų, kokias turėjo ir ES bei JAV“, – kalbėjo A.Zuokas.
Ar eitynių surengimas Gedimino prospekte kainuos brangiau, negu tai būtų buvę Upės gatvėje, A.Zuokas negalėjo atsakyti. Esą saugumu rūpinsis policija, su kuria ir buvo anksčiau nuspręsta, kad paprasčiausia tai būtų padaryti Upės gatvėje, tuomet mažiausiai būtų trikdomas ir miesto gyvenimas.
„Kadangi policija apsiima garantuoti saugumą, viskas priklausys, kokiomis priemonėmis ji tai darys. Turės ir verslas, ir kiti prie to įvykio prisitaikyti“, – sakė meras.
Prašys teismo spręsti skubiai
 |
| Davido Braniffo nuotr./Vladimiras Simonko |
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko neatrodė nustebęs, kad Vilniaus savivaldybė sprendimą nutarė skųsti. Esą tokią teisę ji turi, ir ja savivaldybė pasinaudojo. „Žinoma, lieka neaiškus viešas A.Zuoko pažadas priimti teismo sprendimą tokį, koks jis yra. Pasirodo, kad jeigu teismo sprendimas nepatinka jam, savivaldybė jį skundžia. Vadinasi, jis nesilaiko savo pažadų. Ir tai daroma jau po trečio teismo sprendimo, priimto iš esmės dėl to paties klausimo. Tai rodo sąmoningą savivaldybės nenorą leisti mums žygiuoti Gedimino prospektu“, – 15min.lt sakė V.Simonko.
Anot V.Simonko, teismas nerado teisėto pagrindo uždrausti LGL žygiuoti Gedimino prospektu. „Mes tikimės, kad teismas operatyviai spręs šį klausimą, kadangi Žmogaus teisių teismo praktika rodo, jog šitas klausimas turi būti sprendžiamas skubiai. Mes prašysime teismo nagrinėti apeliacine tvarka ypatingos skubos tvarka“, – teigė LGL vadovas, paminėjęs, kad ir iki šiol teismas skubėjo spręsti su eitynėmis susijusius klausimus.
„Noriu priminti 2010 metus, kai mūsų klausimą teismas išnagrinėjo per tris dienas. Buvo situacija identiška, bet aš negaliu patikėti, kad ji vėl kartojasi. Tik tada pradėjome procesą žymiai vėliau, o dabar mes jau nuo sausio 11 dienos sprendžiame šitą klausimą, jau septintas mėnuo“, – pabrėžė V.Simonko.
Pritrūko laiko pateikti argumentus
Vilniaus savivaldybė taip pat priminė, kad teismas šią bylą nusprendė nagrinėti per vieną darbo dieną nuo skundo priėmimo, o savivaldybei buvo suteikta tik 28 valandos argumentams ir paaiškinimams pateikti.
Lieka neaiškus viešas A.Zuoko pažadas priimti teismo sprendimą tokį, koks jis yra. Pasirodo, kad jeigu teismo sprendimas nepatinka jam, savivaldybė jį skundžia, – sakė V.Simonko.
„Savivaldybės administracija turi teisę teismo sprendimą skųsti per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo, tai yra likus savaitei iki planuojamų eitynių. Tačiau siekdama išvengti bet kokių galimų spekuliacijų dėl vilkinimo priimti sprendimus, teismo sprendimą savivaldybės administracija skųs per gerokai trumpesnį terminą ir pati prašys teismo skubos tvarka išnagrinėti savivaldybės administracijos skundą ir pasakyti galutinį žodį šiame ginče“, – aiškina savivaldybė.
Savivaldybės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog šiuo atveju bus organizuojamos tik „eitynės“, tai yra tik praeinama pro institucijas ir susirinkimas nebus rengiamas prie pastatų, kuriuose įsikūrusios valstybinės institucijos, nors organizatoriai yra aiškiai nurodę, jog Lukiškių aikštėje bus išskleidžiama vaivorykštės vėliava, sakomos baigiamosios kalbos.
Vilniaus savivaldybė kartoja, kad pakartotinai svarstydama asociacijos Lietuvos gėjų lyga 2013 m. sausio 11 d. pranešimą apie eitynių organizavimą atsisakė pastarąjį derinti, nes leisdama organizuoti eitynes Gedimino prospektu, pažeistų Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytą besąlygišką draudimą susirinkimus prie teismų pastatų organizuoti ne arčiau kaip 75 metrai, o prie valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, kitų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų ir objektų.
Gedimino prospekto atkarpoje nuo Odminių skvero iki Lukiškių aikštės yra: Lietuvos bankas (Gedimino pr. 6), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (Gedimino pr. 17), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (Gedimino pr. 19), Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Gedimino pr. 26), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Gedimino pr. 30), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Gedimino pr. 36), Lietuvos statistikos departamentas (Gedimino pr. 29), Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (Gedimino pr. 38), Vilniaus apygardos teismas (Gedimino pr. 40), Lietuvos apeliacinis teismas (Gedimino pr. 40).
