„Aiškinama, kad Gedimino pilies bokštas yra valstybinis simbolis. Bet jis pirmiausia yra Vilniaus simbolis ir neįtraukimas į vidinę komunikaciją tiek mero, tiek mero patarėjų, tiek turizmo komandos, kuri dirba su turistais, stebina. Vienintelė informacija, kurią gavome, yra vienas sakinys Nacionalinio muziejaus puslapyje“, – BNS pirmadienį teigė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
Anot jo, informacijos negauna ir už miesto turizmą atsakingos įstaigos, ir patys turistai, kurių šventiniu laikotarpiu Vilniuje yra itin daug.
„Kaip jiems sužinoti, kaip paaiškinti, kodėl kalnas neveikia? Reikėtų skelbimą pakabinti bent keturiomis kalbomis, nes yra Vilniuje ir lenkų, ir rusų, yra Kalėdos (...). Reikia informuoti ir turistus, kurių apsilanko apie 1 mln. per metus. Jie tikrai nežino, kas yra Nacionalinio muziejaus interneto puslapis su vienu sakiniu, kuriame tik parašyta, kad uždarytas kalnas, bet būtų įdomu sužinoti, ar veikia funikulierius, ar galima patekti į patį bokštą. Yra daugybė klausimų, kurie neatsakyti, meras nėra informuotas“, – piktinosi jis.
Kultūros ministerija savivaldybės priekaištų kol kas nekomentuoja. Jos atstovai BNS nurodė, kad ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apie sprendimą uždaryti kalną lankytojams informavo viešai dar penktadienį, po susitikimo su su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte. Kalnas turėtų būti uždarytas iki vasario.
Savo „Facebook“ paskyroje ministrė teigia, kad su muziejaus vadove sutarta, jog įvertinti kalne įrengtas saugos priemones bus kviečiami valstybinių institucijų civilinės saugos specialistai, taip pat po Naujųjų žadama įrengti geodinaminius detektorius, o vasario pabaigoje – baigti betoninių juostų, kurios ir kelia daugiausia problemų, tvirtinimo darbus.
„Tuo pačiu noriu paprašyti kai kurių politikų nekelti sąmyšio ir nesikrauti politinio kapitalo iš situacijos, kuri savo esme yra inžinerinio pobūdžio. Situacija yra nuolat stebima, nuošliaužių rizika išlieka, tačiau Lietuvos nacionalinis muziejus situaciją valdo, o aš ir Kultūros ministerijos komanda esame pasiryžę jiems visokeriopai padėti“, – rašo L.Ruokytė-Jonsson.
Savo ruožtu R.Šimašius dėl slenkančio Gedimino kalno kaltina Nacionalinį muziejų neveiklumu ir ragina jo priežiūrą perduoti aplinkosaugininkams.
Kaip skelbta anksčiau, Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
