Š.Aleichemo gimnazija šiuo metu yra įsikūrusi darželio patalpose Viršuliškėse. Planuota, kad mokykla jau ateinančius mokslo metus pradės Žvėryne, J.Kraševskio g., buvusioje M.Dobužinskio vidurinėje mokykloje. Tačiau pastatui reikalingas remontas, tad svajones apie naujas, erdvias patalpas vienintelei Vilniaus žydų mokyklai teko nukelti ateičiai.
Tokios apleistos mokyklos nebuvo matęs
Gimnazijos direktorius Miša Jakobas 15min.lt prisipažino – jis yra matęs įvairių mokyklų, bet tokių apleistų patalpų dar nebuvo tekę. Direktorius stebisi, kaip tokioje nugyventoje ir netvarkingoje aplinkoje galėjo vykti ugdymo procesas.
Ten reikia rimto remonto, sukurti naujas erdves, reikalinga valgykla, ugdymo procesui reikalingi kabinetai, rūbinės, – teigė M.Jakobas.
„Ten reikia labai rimto remonto, reikia viską sutvarkyti, viską iš naujo pertvarkyti, sukurti naujas erdves, nes reikalinga vaikams valgykla, normaliam ugdymo procesui reikalingi kabinetai, reikalingos rūbinės. Sąmatinė šitos mokyklos remonto vertė yra netoli 12 mln. Lt“, – teigė M.Jakobas.
Žydų mokyklos vadovas stebisi, kokius šeimininkus turėjo ši mokykla, kaip galima buvo viską taip apleisti, jeigu iš rūsyje esančios valgyklos iki šiol sklinda smarvė, nors ji nedirba jau ilgiau nei metus.
Direktorius vylėsi, kad politikai pritars projektui ir paramos sutartis įsigalios, o tada jau bus ieškoma pinigų. Vilniaus savivaldybė kol kas tiksliai nenurodo, iš kokių šaltinių tuos 8 mln. Lt mokyklai skirs, galbūt teks laukti kitų metų ir pinigus numatyti 2014-ųjų biudžete.
Iš rėmėjo – 3,3 mln. Lt
M.Jakobas pasakojo, kad atsirado donoras per Organizaciją švietimo resursams ir technologiniam mokymui (ORT), kuriai priklauso ir Š.Aleichemo gimnazija. „Tai labai sena žydiška organizacija, įkurta dar carinėje Rusijoje, jos istorija labai ilga ir įdomi. ORT buvo ir prieškario Lietuvoje, turėjo savo amatų mokyklas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Trakuose turėjo savo žemes, vaikus mokydavo amato. Turiu pabrėžti, kad mokė ne tik žydų tautybės vaikus, bet ir kitų tautybių. Trumpai tariant, atsirado donoras, turtingas, kuris neskelbia savo pavardės ir nori padovanoti mūsų gimnazijai, mūsų būsimos gimnazijos pastatui daugiau nei 3 mln. Lt“, – sakė direktorius.
Apleistas mokyklos pastatas |
Tačiau skirdamas 3,3 mln. Lt, rėmėjas turi savo sąlygų: jis reikalauja, kad būtų užtikrintas viso remonto finansavimas ir savivaldybė prisiimtų šį įsipareigojimą. Anot M.Jakobo, savivaldybė greičiausia bandys ieškoti pinigų ne tik savo biudžete – galbūt prisidėti galės ir Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija.
„Suprantama, ir Lietuvos žydų bendruomenė negali nusisukti nuo tos problemos. Jeigu kalbėtume apie tą vadinamą Restitucijos fondą (Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas – red.past.) ir įsipareigojimus, kad kiekvienais metais turėtų būti sumokėta 12 mln. Lt iš Vyriausybės, tai aš manau, kad kažkurią tų pinigų turėtų dalį bendruomenė įmesti į bendrą katilą ir padėti. Mes svajojame pastatyti labai gerą mokyklą, nes tam yra visos sąlygos. Norėčiau, kad tai būtų tikrai gera mokykla Vilniuje, kad ir kiti direktoriai matytų kažkokią siekiamybę. Mums reikia sienų, o visa kita mes jau patys, guli aparatūra nupirkta, o aš jos panaudoti neturiu kaip, gaila, ji juk sensta morališkai“, – apgailestavo direktorius.
Kraustysis tik 2015 metais
Mes svajojame pastatyti labai gerą mokyklą, nes tam yra visos sąlygos, – apgailestavo M.Jakobas.
Mokymo procesas buvusioje M.Dobužinskio mokykloje nevyko jau metus. Savo lėšomis Š.Aleichemo gimnazija ten įrengė signalizaciją. Direktorius skundėsi, kad nepaliktas net sargo etatas, todėl naktį suveikus signalizacijai priežasties ieškoti tenka bėgti pačiam mokyklos vadovui.
„Praradome metus, bet suprantu savivaldybę – jie neturi pinigų. Taip ir gavosi, kažkur kitiems pinigų atsirado, mums neatsirado. Bet aš nesėdėjau sudėjęs rankų, todėl nemanau, kad koks nors Lietuvos mokyklos direktorius galėtų pasigirti mokyklos renovacijai atnešęs 3,3 mln. Lt. Visoms kitoms mokykloms viskas yra padaryta, viskas yra atnešta, padėta ant lėkštutės, mums, deja, to nėra. Labai keista, labai gaila ir labai neteisinga“, – kalbėjo M.Jakobas.
Jeigu taryba pritars paramos sutarčiai ir pavyks rasti planuojamus 8,2 mln. Lt, remontai turėtų būti baigti tik 2015 metų sausį, kaip sako M.Jakobas, „per pačius didžiausius šalčius“. Tačiau direktorius optimizmu netrykšta, esą bendruomenė bus patenkinta, jeigu įkurtuves galės švęsti ir 2015-ųjų pavasarį.
Perkėlus šią mokyklą, Viršuliškėse bus įsteigtas 240 vietų darželis.
Atnaujina 8 mokyklas
Iš viso šią vasarą Vilniuje planuojama atnaujinti 8 mokyklas, 4 iš jų renovuojamos pagal Klimato kaitos specialiąją programą (Naujininkų vidurinė mokykla, Taikos progimnazija, Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla, Versmės katalikiškoji mokykla).
„Pagal energiją taupančias programas nerenovuotoms mokykloms būtina pakeisti langus, apšiltinti pastatų sienas, stogus, sutvarkyti vėdinimo sistemas, taip pat rekonstruoti šildymo sistemas. Mokykloms, kurios jau gavo Europos Sąjungos paramą energiją taupančioms priemonėms, būtina atlikti vidaus patalpų kapitalinius remontus, modernizuoti vidaus patalpas“, – teigė Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys.
Savivaldybės 2013 metų investicinėje programoje vykdomiems projektams skirta 26,25 mln. Lt. „Ne visos mokyklos gaus reikalingą paramą svarbiausiems darbams atlikti, tačiau siekiama, kad lėšų šiems tikslams būtų daugiau. Šiuo metu rengiamos 24 mokyklų modernizavimo paraiškos. Aplinkos ministerija yra paskelbusi kvietimą, teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programą“, – tvirtino D.Dagys.