V.Karčiauskas, kalbėdamas su 15min.lt, neslėpė – lėšų Rasų kapinių tvarkymui tikrai atsirastų, tik jų niekas neprašo ir neieško. „Ten reikalingi rimti darbai, o jiems – rimti pinigai. Savivaldybė kaip objekto valdytojas turėtų rengti projektus, o finansavimo šaltiniai gali būti įvairūs – Europos Sąjungos fondų pinigai, net KPD lėšos, jeigu jie pareikš aiškią poziciją, kad reikia pinigų vienokiems ar kitokiems projektams. Jie neprašo nei iš mūsų, nei iš ES pinigų Rasų kapinėms“, – stebėjosi KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas.
V.Karčiauskas įsitikinęs, kad funkcija rengti projektus, ieškoti finansavimo ir darbus atlikti priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, nes būtent pastaroji yra Rasų kapinių valdytoja. „Kiek ten galėtų prireikti pinigų, nespėliosiu. Čia reikia rengti projektą. Apimtis gali būti įvairi. Tarkim, takai šiose kapinėse asfaltuoti, o negali jie tokie būti istorinėse kapinėse, tad reikia juos tvarkyti. Yra ir tvorų išvirtusių, ir želdinių priežiūros dalykų. Visa tai turi būti numatyta projektuose. Juk iš esmės kapinės dar nė karto nėra tvarkytos kaip paveldo objektas parengiant projektą ir kompleksiškai sutvarkant“, – teigė paveldosaugininkas.
Jeigu norime būti tikri europiečiai, turėtume didžiuotis tokiu objektu, kuriame pakankamai daug kapų, menančių Lietuvos valstybės istoriją, – sakė V.Karčiauskas.
Jis akcentavo, kad savivaldybė šiemet pasitempė atlikdama eksploatacinius kapinių darbus – žolė esą tikrai geriau šienaujama, surinktos šiukšlės, tačiau vien to nepakanka: „Jeigu norime būti tikri europiečiai, turėtume didžiuotis tokiu objektu, kuriame pakankamai daug kapų, menančių Lietuvos valstybės istoriją. Tai yra tautos panteonas. Jeigu valstybė save gerbia, gerbia ir savo kūrėjus. Aš savivaldybės vietoje bent vieną projektą dėl Rasų kapinių rengčiau ir pinigų ieškočiau.“
Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras išdėstė kitokią poziciją. Jo atsiųstame atsakyme 15min.lt teigiama, kad gauti lėšų iš KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo minimų šaltinių nėra taip jau lengva, kaip gali atrodyti.
„Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik valstybės paskelbtiems saugomais kultūros paveldo objektams tvarkyti. Rasų kapinės yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, tačiau dauguma avarinių paminklų nėra tokiais paskelbti, vadinasi, jų tvarkyba negali būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. O tam, kad gautume pinigų iš ES struktūrinių fondų, reikia turėti pasirengus projektus, statybos leidimus ir darbams įgyvendinti skirti savo lėšų (ne mažiau kaip 15 proc.)“, – teigė D.Daunoras.
Taip pat savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas pasipiktino, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė savo lėšomis parengė projektą ir restauravo Rasų kapinių šiaurinę tvorą, susidaro įspūdis, kad niekam tai neįdomu. Anot D.Daunoro, projektavimas ir darbai savivaldybei atsiėjo apie 0,5 ml. Lt.
Savivaldybė 2014-2020 metais tikisi gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų Bernardinų kapinių, kurios taip pat istorinės, paskelbtos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, centrinės kapinių koplyčios vidaus sutvarkymo darbams. Projektą Vilniaus savivaldybė jau yra parengusi, gautas leidimas, o bendra sąmata siekia 1,3 mln. Lt.
Šios žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Todėl tikrai nėra kliūčių valstybės institucijoms tvarkyti savo turtą – rengti planus, programas, projektus ir juos įgyvendinti, – kalbėjo D.Daunoras
D.Daunoras pažymėjo, kad Rasų kapinių teritoriją savivaldybė valdo panaudos teise. „Šios žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Avariniai ir skubiausiai tvarkytini antkapiniai paminklai taip pat nėra savivaldybės nuosavybė. Savivaldybės nuosavybė yra tik statiniai – sargo namas, koplyčia ir pan. Todėl tikrai nėra kliūčių valstybės institucijoms tvarkyti savo turtą – rengti planus, programas, projektus ir juos įgyvendinti. Šiandien aš matau tik kalbas ir mėginimus dėl visko apkaltinti Vilniaus miesto savivaldybę“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas D.Daunoras.
Sprendžiant šių institucijų nesutarimus tarpininkauti buvo nusiteikusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, kartu su kolegomis apsilankiusi kapinėse. Esą KPD ir Vilniaus savivaldybė privalo nuspręsti, kuri iš jų atsakinga ir imtis realių darbų gelbėdama senąsias Rasų kapines. Vis dėlto apsilankiusi kapinėse A.Pitrėnienė, anot V.Karčiausko, buvo labiau komiteto pirmininkė, o ne tarpininkė.
Rasų kapinės įsteigtos 1796 metais. Čia ilsisi lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytojai Kazys Boruta, Petras Cvirka, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas Mykolas Romeris, visuomenės veikėjai Jonas ir Petras Vileišiai, garsaus lenkų politiko, maršalo Juzefo Pilsudskio širdis.
