Tuo tarpu Prancūzijos bendrovė „Constructions Industrielles de la Mediterranee“ (CNIM), nepriklausomai nuo savivaldybės planų, su koncerno „Icor“ netiesiogiai valdoma įmone Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla (ji keis pavadinimą į „Reenergy“) žada statyti atliekų deginimo gamyklą ir planuoja 170 mln. eurų (587 mln. litų) investicijas.
Sostinės vicemeras Romas Adomavičius BNS sakė, jog savivaldybė, jau patvirtinusi Atliekų tvarkymo planą, šiemet ar kitų metų pradžioje ketina skelbti konkursą, o jį laimėjusi įmonė turėtų pastatyti ir atliekų deginimo gamyklą.
„Kas laimės, kokioje vietoje tai bus statoma, kokia bus technologija ir kokia bus atliekų utilizavimo kaina – tai yra klausimai, į kuriuos atsakys konkursas. Sutartyje būtų numatyta, kiek laiko būtų deginama, būtų užtikrinama, kokiomis kainomis“, – kalbėjo R.Adomavičius.
Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar konkursą pavyks paskelbti dar šiemet.
„Šią minutę pasakyti negaliu. Visai neseniai baigėme debatus su Aplinkos ministerija dėl galimo finansavimo, dar turime diskusijų su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru. Tuomet – artimiausiu metu, kaip galima greičiau – bus skelbiamas konkursas“, – kalbėjo sostinės vicemeras.
R.Adomavičiaus teigimu, dar turės būti nuspręsta, kokio dydžio gamykla būtų statoma. Vicemeras svarstė, jog gamykloje, be Vilniaus regiono atliekų, galbūt galėtų būti deginamos ir Utenos ar Alytaus regionų atliekos.
„Deginimo gamykla turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų nei per didelė, nei per maža. Kuo didesnė gamykla, tuo mažesnė vienos tonos apdirbimo savikaina. Galbūt Utenos, galbūt dar yra minčių, kad Alytaus atliekos bus deginamos – tie regionai taip pat rinksis pagal kainą (atliekų deginimo – BNS)“, – vertino R.Adomavičius.
Praėjusią savaitę apie planus statyti atliekų deginimo gamyklą pranešė Prancūzijos bendrovė „Constructions Industrielles de la Mediterranee“ (CNIM).
CNIM atstovas Kęstutis Gečas BNS tvirtino, jog Prancūzijos bendrovė gamyklą, kaip ir skelbta, yra pasiryžusi statyti, ir tai nepriklausys nuo savivaldybės planų. Bendrovės, anot jo, investicijas yra numačiusios privačiame sklype šalia Gariūnų. Deginimo gamykla turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų nei per didelė, nei per maža.
„Tai yra privati iniciatyva, privatūs pinigai. Savivaldybės leidimo nereikia“, – sakė K.Gečas.
Anot K.Gečo, dabar tereikia sulaukti tik Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento leidimo. Planuojama, jog gamykla galės sudeginti apie 250 tūkst. tonų atliekų per metus.
Pirmadienį visuomenei buvo pristatytos galutinės išvados gamyklos poveikio aplinkai vertinimo. Šveicarijos bendrovės „CSD Ingenieure und Geologen“ Lietuvos filialo specialistai, įvertino, jog gamykla šalia Gariūnų aplinkosaugos požiūriu yra galima. Sprendimą dėl leidimo statyti gamyklą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priims per 5 savaites.
R.Adomavičius savo ruožtu tikino, jog Prancūzijos bendrovė, kaip ir visos kitos norinčios, turės dalyvauti konkurse, jei norės teikti savivaldybei paslaugas.
„Mes privalome viešojo konkurso būdu (pirkti paslaugas – BNS). Kol kas savivaldybės taryba nėra priėmusi jokių sprendimų, nei kur, nei kas, nei kada stato gamyklą“, – sakė R.Adomavičius.
Jis paneigė informaciją, kad savivaldybė teisę Vilniuje statyti gamyklą perdavė Regioninei komunalinių atliekų deginimo gamyklai.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga teismuose bylinėjasi su Konkurencijos taryba, kuri pernai lapkritį nutarė nepradėti tyrimo dėl neva išimtinių teisių suteikimo Regioninei komunalinių atliekų deginimo gamyklai statyti atliekų deginimo įmonę. Taryba nenustatė, kad kuri nors institucija – Aplinkos, Ūkio ar Energetikos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ar Vilniaus miesto savivaldybė – būtų tokį sprendimą priėmusi.
Sprendimą dėl leidimo statyti gamyklą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priims per 5 savaites. Prieš atliekų deginimo gamyklą aktyviai protestuoja Lazdynų rajono, esančio šalia būsimos gamyklos vietos – Gariūnų turgavietės, bendruomenė.
