Pirmieji pusiau požeminiai konteineriai gyvenamajame rajone įkasti pernai liepą Karoliniškėse. Tuomet teigta, kad per dvejus metus už daugiau nei 10 mln. eurų sostinėje ketinama įrengti apie 3 tūkst. naujų požeminių (Senamiestyje) ir pusiau požeminių buitinių atliekų konteinerių. Esą tokie konteineriai tausoja miesto erdvę ir yra švaresni.
Tačiau prasidėjęs jų įkasimo procesas visame mieste sulaukė daugybės kritikos. Gyventojai neliko sužavėti, kad konteineriams vietos parinktos be jų žinios, neatsižvelgiant į jų nuomonę, todėl ir dažnai anaiptol ne ten, kur žmonėms norėtųsi.
Antakalnyje, P.Vileišio g., dėl darbų buvo kilęs toks konfliktas, ir įsikišti teko net policijos pareigūnams.
Nuomonės neišgirdo
Volungės g. 4 namo gyventojai irgi turi pretenzijų konteinerius šalia jų namo planuojantiems valdininkams. Kaip 15min pasakojo šio namo gyventojai, šalia jų namo esančiame žemės lopinėlyje su keletu beržų žadama įrengti pusiau požeminius šiukšlių konteinerius, tačiau tuo atveju konteineriai išdygs visai po langais, nors reikalaujamas 10 metrų atstumas ir išlaikomas.
„Vilniaus miesto tvarkymo žemėlapyje yra suplanuota Antakalnio rajone, Volungės gatvėje, įrengti požeminę atliekų surinkimo aikštelė Nr. 849. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad aikštelė suplanuota netinkamoje vietoje, nes pagal šį planą ji įrengiama vienintelėje žaliojoje zonoje visame kvartale.
Mūsų bendrija bei kitų kvartale esančių namų gyventojai prieštarauja šios požeminės atliekų surinkimo aikštelės įrengimui bei siūlo ne įrenginėti šią aikštelę, o išplėsti greta esančias pagal planą atliekų surinkimo aikšteles, taip išsaugant šią žaliąją zoną kitoms reikmėms“, – tokį raštą savivaldybei parašė Volungės g. 4-ojo namo daugiabučio namo savininkų bendrija, o po juo pasirašė daugiau nei 40 gyventojų.
Tačiau atsakymas iš savivaldybės nebuvo džiuginantis. Jame informuojama, kad sudaryta darbo grupė, sprendžianti klausimus dėl pusiau požeminių konteinerių projektų derinimo, naujų vietų parinkimo, perkėlimo, plėtros ir statybų, nutarė, jog aikštelės vieta atitinka visus reikalavimus, tad ji liks suprojektuotoje vietoje. Tad gyventojai liko nieko nepešę.
Su panašia situacija susidūrė ir Laisvės pr. 83 namo gyventojai. Jų pusiau požeminiams konteineriams parinkta vieta numatoma saulėkaitoje, tad vasaros čia gyvenantys žmonės laukia su nerimu – kvapai gali tapti išties rimta problema. Bet atsakymas jiems iš Vilniaus savivaldybės toks pats, kaip antakalniškiams.
Kitur vietos nėra
„Volungės g. 4 atveju nuspręsta palikti konteinerį toje pačioje vietoje pagal parengtą ir suderintą projektą, nes kitos tinkamos vietos aikštelei nėra, kadangi pusiau požeminius konteinerius reikia įkasti apie 2–2,5 m. Aplinkui tam trukdo požeminiai tinklai, komunikacijos, jų apsaugos zonos, netinkamos privažiavimo galimybes.
Darbo grupė du kartus nagrinėjo analogišką atvejį Laisvės g. 83 ir nusprendė palikti požeminius konteinerius suprojektuotoje vietoje, nes nepavyko rasti tinkamos vietos perkelti konteinerių aikštelę į kitą vietą, kadangi atstumai yra išlaikomi, o gyventojų baimės dėl kvapų nepagrįstos. Požeminiai konteineriai įrengiami laikantis europinių standartų, jie suprojektuoti optimaliam ir lengvam aptarnavimui bei valymui“, – abiejų namų gyventojų skundus pakomentavo Valdas Juodis, Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas.
Jis taip pat priminė, kad visus klausimus, susijusius su pusiau požeminių konteinerių projektų derinimu, naujų vietų parinkimu, perkėlimu, plėtra ir statyba, sprendžia savivaldybės sudaryta darbo grupė: „Nors pagal teisės aktų reikalavimus derinimas su visuomene nėra numatytas, tačiau, gavus skundą, susijusį su statomomis konteinerių aikštelėmis, visuomet atsižvelgiama į motyvuotus gyventojų argumentus ir skubiai ieškoma kitų sprendimų.“
Išdėstymas – pagal planą
V.Juodžio teigimu, preliminarią komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą parengė SĮ „Vilniaus planas“, atsižvelgdamas į Vyriausybės Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano reikalavimus, aplinkos ministro įsakymą ir kitus teisės aktus bei konkrečioje vietovėje esančias požemines komunikacijas, vaikų žaidimo aikšteles, kitus vietovėje jau esančius infrastruktūros objektus bei galimybę prie konteinerių privažiuoti šiukšliavežėms.
„Dokumentuose sakoma, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 metrų. Aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų“, – sąlygas dėstė V.Juodis.
Šiuo metu Vilniuje jau įrengta 175 naujos konteinerių aikštelės. Tiesa, net ir juos įrengus tvarka ne visada džiugina. Gyventojai ne vienoje Vilniaus vietoje yra pastebėję, kad perpildyti pusiau požeminiai konteineriai stovi po kelias dienas, niekas neskuba išvežti šiukšlių.
Panašių nesutarimų tarp gyventojų ir savivaldybės yra buvę ir Kaune.
