Kaip BNS sakė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, komitetas dėl darbo grupės sudarymo kreipėsi į sostinės savivaldybės administraciją.
Sprendimą kurti strategiją komitetas priėmė reaguodamas į mažėjantį fizinį aktyvumą ir jo keliamas rizikas gyventojų sveikatai.
2022 metų Vilniaus miesto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad sostinėje per ketverius metus 2,5 karto sumažėjo suaugusių vilniečių, užsiimančių energinga fizine veikla mažiausiai po 30 minučių, penkias dienas per savaitę.
Užpernai vienas iš devynių suaugusių vilniečių (11,9 proc.) galėjo būti priskiriamas prie sportuojančiųjų pakankamai, tuo metu 2018 metais tokių sostinės gyventojų buvo beveik trečdalis (29,8 proc).
Šiame tyrime apklaustas 441 vyresnis nei 18 metų sostinės gyventojas.
„Tikrai tai yra skaičiai, dėl kurių reikia susirūpinti“, – BNS šią savaitę sakė strategijos iniciatorė Vilniaus savivaldybės Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narė Vita Vitkutė-Degutienė.
„Turime žiūrėti, kad po 20–30 metų turėtume sveiką psichologiškai, fiziškai auginamą kartą, kuri būtų Lietuvos kariai, kaip galima pasakyti. O tas ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas, priklausomybė nuo planšečių, telefonų tikrai tai rimtas dalykas“, – kalbėjo ji.
Dalyvauti darbo grupėje planuojama pakviesti Sporto ir sveikatingumo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, Projektų valdymo ir kitų skyrių atstovai, taip pat Vilniaus miesto sveikatos biuras, Sostinės sporto centras, Tauro sporto mokykla, „Active Vilnius“, savivaldybės įmonė „Judu“ ir kiti.
Pasak strategijos iniciatorės, projektai fizinio aktyvumo srityje vyksta ir dabar, tačiau trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų, o dalis darbų dubliuojasi.
„Išgirdau daug tokių vadovų įžvalgų, kad jie norėtų turėti tą bendrą kryptį ir nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir šiek tiek pasimetimo, kas atsakingas už vieną sritį, už kitą sritį“, – sakė Vilniaus savivaldybės Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narė.
Vilniaus savivaldybė devynerius metus iki 2020-ųjų turėjo Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategiją, ja siekta skatinti fizinį aktyvumą.
Paklausta, ar ši strategija buvo išanalizuota, V. Vitkutė-Degutienė teigė, kad į ją gilintųsi naujai suburta darbo grupė.
„Kas buvo padaryta, kas pasiteisino, kas nepasiteisino“, – kalbėjo ji.
„Mums labai svarbu rodikliai, pavyzdžiui, kiek turime sportuojančių vaikų ir kiek turėsime po metų“, – teigė V. Vitkutė-Degutienė.
Remdamasi Higienos instituto gyvensenos tyrimų ataskaitomis, Nacionalinė sporto agentūra komentare BNS nurodė, kad Lietuvos suaugusių gyventojų dalis, kurie užsiima fizine veikla mažiausiai 30 minučių, penkias dienas per savaitę nuo 2018 metų iki 2022 metų sumažėjo nuo 40,6 proc. iki 28,3 procento.
„Atkreipiame dėmesį, kad minimi tyrimai apima ir gyventojų fiziniam aktyvui įtakos turėjusį pandemijos laikotarpį“, – teigė agentūra.
Planuojama, kad Vilniaus vaikų ir jaunimo sporto strategija bus parengta iki kitų metų rudens. Vėliau ji dar turėtų būti tvirtinama miesto tarybos.
