Nors miškų įstatymas neleidžia draustiniuose tiesti kelius miško sąskaita, taip veikiausiai tikimasi išspręsti transporto grūsčių Santariškėse problemą. Įtariama, kad projektas vykdomas ir deramai neįvertinus žalos gamtai bei neatsiklausus visuomenės nuomonės.
„Nepaisant Seime kas pusmetį palaiminamų Miškų įstatymo pataisų, negailestingai šalinančių būtiniausius gamtai išsaugoti barjerus, ciniškai paminami net ir galiojantys teisiniai apribojimai. Juk Miškų įstatymas leidžia draustiniuose keisti miško paskirtį tik keliams saugomos teritorijos tvarkymo ir rekreacijos tikslais tiesti, jei tai numatyta draustinio tvarkymo dokumentuose. Tuo tarpu projektuojama gatvė ne tik nesusijusi su saugomos teritorijos poreikiais, bet prieštarauja ir Verkių regioninio parko planui“, teigia susivienijimo Žali.LT koordinatorė Virginija Vingrienė, sunerimusi dėl kasdienybe tapusio aplaidaus požiūrio į miškų, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimą.
Miškų įstatymas leidžia draustiniuose keisti miško paskirtį tik keliams saugomos teritorijos tvarkymo ir rekreacijos tikslais tiesti, jei tai numatyta draustinio tvarkymo dokumentuose.
Anot Žali.LT atstovės, nesuprantamas ir pats sprendimas tiesti papildomą gatvę draustinio sąskaita, kai vos už kelių šimtų metrų iš abiejų pusių yra analogišką susisiekimą pilnai užtikrinančios Skersinės ir A. Telyčėno gatvės.
Nors rengėjai, atsižvelgę į rugpjūčio mėnesį Žali.LT raštu išsakytus argumentus dėl dokumento teisinio nesuderinamumo, kertamo miško plotą gerokai sumažino, tačiau planų tiesti gatvę miško sąskaita neatsisako, sprendimą pateisindami Savivaldybės patvirtintuoju bendruoju planu.
„Rengėjai tikina, esą iškirstas miškas bus kompensuotas, apsodinus medžiais analogišką plotą kitoje vietoje, kaip to reikalauja teisės aktai. Tačiau mišką draustinyje kirsti aiškiai draudžiant įstatymui ir nenumatant jokių išimčių, apie jokį kompensavimo mechanizmą net negali būti kalbų. Matant tokį kūrybišką teisinių nuostatų interpretavimą, taip, kaip patogu konkrečiam sprendimui pateisinti, pagrįstai kyla klausimas, kokioje teisinėje valstybėje mes šiandien gyvename? Negi net draustinio statusas negali apsaugoti miškų nuo godumu pagrįsto ciniško jų sunaikinimo?“ – stebisi žalieji.
Projektas viešai eksponuojamas Vilniaus miesto savivaldybėje nuo lapkričio 5 d. iki 19 d., o lapkričio 19 d. 16 val. savivaldybės 215 kabinete numatomas viešas jo aptarimas su visuomene. Tuo tikslu Susivienijimo Žali.LT aktyvistai dar kartą teikia savo pastabas, tikėdamiesi, kad rengėjai pagaliau atkreips dėmesį į sprendimo absurdiškumą. Tikimasi, kad aplinkos ir ūkinės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos taip pat tars lemiamą žodį, užkirsdamos kelią sprendimui, prieštaraujančiam ne tik gamtos išsaugojimo idėjai, bet ir teisei.
