Norint naujam gyvenimui prikelti teritoriją Vilniaus Užupyje Paplaujos ir Paupio gatvėse, kur tebestovi bendrovių „Skaiteks“, „Vilniaus kailiai“, „Audėjas“, „Markučiai“ pastatai, nemažai pastangų privalės įdėti ir sostinės savivaldybė. Ši teritorija yra pirmoji, dėl kurios sulaukta ekspertų pastabų, ką ir kaip savivaldybė turėtų daryti. Todėl svarstomas ir naujasis pasižadėjimas.
Padėtų suderinti savininkų interesus
Šiuo pasižadėjimu Vilniaus savivaldybė išsakytų savo poziciją, kad didelių pramoninių, miesto centre esančių teritorijų atgaivinimas yra prioritetinė veikla. Nutrūkus gamybai teritorijų savininkais tapo daug asmenų, todėl regeracija virto sudėtingu procesu. Viena iš savivaldybės pareigų – derinti visų savininkų pozicijas.
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Rūtos Matonienės teigimu, toks pasižadėjimas gimė po konsultacijų su tarptautiniais ir vietiniais ekspertais, kurie dirbo „B-TEAM“ projekto metu. Šis projektas vykdomas nuo 2010-ųjų ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo pagal INTERREG IVC programą lėšomis.
Ekspertai pateikė miestui rekomendacijų, kaip būtų galima pramonines teritorijas vystyti, palengvinti bendravimą su bendruomenėmis, vystytojais ir savininkais. Savivaldybė, pati teritorijų neplėtodama, gali imtis vadovavimo ir tarpininkavimo vaidmens.
Pasižadėjimas – daugiau politinis
Kadangi konversijos procesas yra sudėtingesnis negu įprastos naujojo kvartalo statybos tuščioje teritorijoje, tokiems projektams reikėtų didesnio savivaldybės dėmesio, – aiškino R.Matonienė.
„Šis pasižadėjimas yra daugiau politinis dalykas. Siūloma tarybai apsispręsti, kad pramonių teritorijų konversija būtų pirmaeilis strateginis dalykas mieste, siekiant grąžinti žmones iš pakraščių atgal į miesto centrą, labiau išnaudoti buvusias urbanizuotas teritorijas ir jas atgaivinti. Kadangi konversijos procesas yra sudėtingesnis negu įprastos naujojo kvartalo statybos tuščioje teritorijoje, tokiems projektams reikėtų didesnės savivaldybės pagalbos ir dėmesio“, – aiškino R.Matonienė.
Šis projektas skirtas miesto centre – Senamiestyje ir Naujamiestyje esančių gamyklų teritorijų gaivinimui. Vienose jų jokia gamyba nevykdoma jau daug metų, iš kitų siūloma ją perkelti į miesto pakraščius dabar, o teritorijas panaudoti efektyviau.
R.Matonienė pripažįsta, kad kai kurios teritorijos, kaip Vilniaus duonos kepyklos, „Tauro“ alaus daryklos, neblogai plėtojamos ir be savivaldybės įsikišimo, tačiau ir jų vystytojus stengiamasi paskatinti, padėti organizuoti planavimo, architektūrinius konkursus. Nes į procesą įsijungus savivaldybei pritraukiamos stipresnės architektų, tyrėjų pajėgos.
Teritorijos labai užterštos
„Tos teritorijos paprastai yra gerose vietose, lengvai pasiekiamos miesto viešuoju transportu, turi išvystytą inžinerinę infrastruktūrą. Joms kartais gal reikia mažiau infrastruktūrinių išlaidų, bet daugiau įdėti pastangų, norint teritorijai sugrąžinti gerą įvaizdį, padaryti ją įvairiapusišką, kad tai nebūtų vien gyvenamieji namai be paslaugų, be reikalingos socialinės infrastruktūros. Čia galėtų aktyviai pasireikšti savivaldybė“, – įsitikinusi R.Matonienė.
Ekspertai taip pat išskiria, kad savivaldybė didelį dėmesį privalo skirti aplinkosaugai. „Šios teritorijos paprastai būna užterštos, nors jau ir nebėra teršėjų, kurie sukėlė gamtinės aplinkos, dirvožemio pokyčius. Naujieji savininkai perėmė užterštą teritoriją. Savivaldybė privalo reikalauti išsamių tyrimų atnaujinant šias teritorijas, ieškoti Europos Sąjungos Struktūrinių fondų paramos valymo darbams“, – teigė R.Matonienė.
