Šių komitetų bendro posėdžio darbotvarkėje trečiadienio rytą tebuvo vienas klausimas – Dėl atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos Vilniaus mieste. Posėdžiui pirmininkavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Panoro išaiškinimo
K.Mažeika pirmiausia pripažino, kad atliekų tvarkymas yra savivaldybei deleguotas dalykas, Seimas galėtų nebent įstatymais reglamentuoti procesą. Bet tai esą nėra tikslas, norima tik išsiaiškinti, kaip vyksta atliekų tvarkymo procesas Vilniuje, nes sostinė tikriausiai paskutinė iš Lietuvos miestų įsivedė dvinarį mokėjimą už atliekų tvarkymą. Viena mokesčio dalis bus nuolatinė, o kita – priklausys nuo to, kiek namas atliekų turėjo.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas sakė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikti duomenys prieš savaitę apie problemas, dėl kurių esą reikėtų skelbti ekstremalią situaciją, per patikrinimus iš esmės nepasitvirtino. Kartu važiavo įmonės „Vilniaus atliekų surinkimo administratoriaus“ („VASA“) darbuotojai, savivaldybės atstovai, kurie esą pamatė nurodomais adresais tuščius ar pustuščius konteinerius, tvarkingas šachtas, o kur ir buvo viena kita šiukšlė, tai situacija tikrai nebuvusi tokia, kad reikėtų skelbti pavojų.
„Pagal objektyvius duomenis, kuriuos pateikė Visuomenės sveikatos centras, pagal informaciją, tikrai nekilo pavojus daugiau nei 500 gyventojų, tikrai nebuvo pagrindo skelbti ekstremalią situaciją. Tai nustatė savivaldybės įmonės VASA ekspertai, kurie kartu važiavo į patikrinimus“, – teigė J.Morkūnas.
Algirdas Šešelgis, sveikatos apsaugos viceministras, teigė, kad prieš savaitę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas informavo, kad gaudavo apie 50 skundų kasdien dėl šiukšlių išvežimo. Specialistai pateikė ir fotomedžiagą, esą problemų buvo ne pavieniuose namuose, o visuose mikrorajonuose.
„Kreiptasi ne dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, o prašant sušaukti ekstremalios situacijos komisiją. Dabar tikrinama, situacija tikrai keičiasi, bet tuo metu situacija tikrai kėlė labai didelį nerimą. Vilniaus departamento reakciją vertinčiau kaip adekvačią“, – teigė A.Šešelgis.
Užplūdo lavina skundų
Rolanda Lingienė, NVSC Vilniaus departamento direktorė, teigė, kad tokie patikrinimai nėra NVSC funkcija: „Bet per metus mes tokių skundų gaudavome vos vieną kitą, o nuo gegužės 1 d. užgriuvo lavina skundų.“ Vyko specialistai su „VASA“ atstovais, matė situaciją. Dabar situacija pagerėjusi, bet sutvarkomos tos vietos, kur gyventojai beldėsi į visas įmanomas duris – ar į žiniasklaidą, ar „VASA“, ar NVSC.
„Epidemiologinė situacija buvo labai nepalanki, šiukšlės buvo nevežamos apie dvi savaites, žinome, kokios buvo temperatūros. Tikrai padaugės žiurkių, tarakonų, gerai būtų, kad nebūtų pasekmių. Absoliučiai nepalanki epidemiologinė situacija. Dabar skundų sumažėjo, bet tikrai jų dar gauname. Taip pat pastebėjome, kad tos vietos, dėl kurių skųstasi, sutvarkytos, o už 200 metrų guli krūvos“, – sakė R.Lingienė.
Keitėsi grafikai, bet ne daugumai
Seimo nariams ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims kilo klausimų dėl to, kodėl daugumai gyventojų keitėsi atliekų išvežimo grafikai. Tačiau „VASA“ direktorius Rimantas Juknevičius tvirtina, kad grafikai nesikeitė daugumai. Daugumai jie liko tokie pat, keitėsi tik maždaug trečdaliui.
Valdas Juodis, Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos skyriaus vedėjas, kalbėdamas apie priekaištus dėl vėluojančios atliekų surinkimo tvarkos įgyvendinimo, teigė, kad 2016 metais skelbtas konkursas teismų buvo sustabdytas, 2017 metais konkursas paskelbtas iš naujo, šįkart jį pavyko įvykdyti, nors irgi buvo aštuoni skirtingi vežėjų ieškiniai. Bet teismai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
„Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Vilnius vėlavo su pasirengimu, rinkliava turėjo startuoti su vežėjų parinkimu. Bet vežėjai pateikė mažesnę kainą, nei gyventojai mokėjo iki to, kai buvo pasirašę tiesiogiai sutartis su vežėjais“, – sakė V.Juodis.
Bendrovės „Ecoservice“ valdybos pirmininkas Saulius Budrevičius teigė, kad problemų kilo ir dėl to, jog gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie pokyčius – žmonės paprasčiausiai nežinojo, kad keičiasi atliekų vežimo grafikai, kada reikia ištempti konteinerius ir t.t.
Priekaištų Vilniaus savivaldybė sulaukė dėl to, kad posėdyje nedalyvavo bent vicemeras, kuruojantis šią sritį sostinėje. Už miesto ūkį Vilniuje atsakingas vicemeras Linas Kvedaravičius.
K.Mažeika ragino savivaldybę ir atliekų tvarkymu besirūpinančios „VASA“ atstovus galbūt net atleisti gyventojus mėnesį ar daugiau nuo atliekų surinkimo mokesčio, taip kompensuojant už negautą paslaugą.
Apie politiškai motyvuotus pasisakymus šiuo klausimu dar praeitą savaitę užsiminė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Taip jis vertino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ketvirtadienį išplatintą įspėjimą, kad Vilniuje gali prireikti skelbti ekstremalią situaciją dėl netinkamai tvarkomų atliekų. Sostinės savivaldybė, atsakydama į tai, tvirtino, kad nieko tokio grėsmingo nėra, o SAM tik užsiima panikos kurstymu.
Vilniuje atliekų surinkimo ir mokėjimo už tai pertvarka pradėta įgyvendinti nuo gegužės 1 d. Savivaldybės atstovų teigimu, ji buvo būtina, kadangi net apie trečdalis vilniečių iki šiol nemokėjo už atliekų išvežimą. Dabar mokėti teksią visiems.
Antradienį tiek atliekų surinkimą administruojanti „VASA“, tiek atliekų vežėjai tvirtino procesą jau suvaldę ir beveik visur jau laikomasi nustatyto grafiko. „VASA“ įspėja, kad nuo gegužės 16 d. vežėjams taikys nuobaudas, jei atliekos nebus vežamos pagal nustatytą grafiką – 60 eurų už vieną konteinerį.
