Vilniaus skurstantiems paramos reikia vis daugiau, tačiau maisto produktų mažėja

Žmonių daugėja, produktų mažėja

Iki pandemijos kasdien Vilniaus arkivyskupijos Caritas socialinio centro „Betanija“ valgykloje per dieną apsilankydavo apie 100–120 žmonių, tad per savaitę jų susidarydavo arti 500–600. Dabar šis skaičius gerokai didesnis, nes kartais per dieną jų ateina ir 200, 250, o per savaitę 900 ir daugiau.

Taip sako „Betanijos“ vadovas Miroslavas Seniutis: „Per pandemiją paramos gavėjų pas mus padaugėjo bent trečdaliu. Tai žmonės, kurie kreipiasi pagalbos maistu. Mes daliname karštą maistą ir papildomai daliname maisto produktus, kurių galiojimas baigiasi šią dieną. Jų gauname tarpininkaujant „Maisto bankui“ iš įvairių prekybcentrių.“

Vadovas neslėpė, kad produktų maisto gamybai trūksta.

„Kaip ir sakiau, „Maisto bankui“ tarpininkaujant gauname maisto produktus su besibaigiančiu galiojimu, bet įvedus galimybių pasus parduotuvėse sumažėjo pirkimai, kartu sumažėjo ir parduotuvių užsakomų produktų kiekis. Taigi liekančių maisto produktų kiekis sumažėjo, be to, mus pasiekė kur kas mažiau produktų.

Tada ir mūsų galimybės tą maistą perskirstyti, išdalinti irgi mažėja. Mažiau gauname, mažiau ir duodame.“

Tinklai ryškių pokyčių neįžvelgia

Prekybos tinklai vis dėlto tvirtina, kad jeigu sumažėjimas ir buvo, tai nežymus.

„Norfa“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad šiame prekybos tinkle apyvarta bendrai paėmus mažėjo apie 2 proc.: „Dėl to besibaigiančio galiojimo produktų stipriai sumažėti negalėjo ir nesumažėjo.“

Ryškių pokyčių nepastebi ir „Lidl“.

„Nuolatos bendradarbiaujame su „Maisto banku“ ir reguliariai atiduodame besibaigiančio galiojimo maisto produktus ir ne maisto prekes. Jei lygintume atiduodamų maisto produktų kiekius, pastaruoju metu jie taip pat išlieka panašūs, nesame pastebėję ryškių pokyčių.

Per 2018 kalendorinius metus „Maisto bankui“ atidavėme 107 tonas maisto, 2019 m. – 264 tonas, 2020 m. – 282 tonas“, – teigė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

Asmeninio archyvo nuotr./Maisto bankas

„Maximos“ tinkle vis dėlto šioks toks mažėjimas fiksuotas.

Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, teigė, kad su „Maisto banku“ bendradarbiaujama ne vienerius metus.

„Kiekvieną mėnesį „Maisto banko“ globojamiems žmonėms vidutiniškai skiriame maisto produktų už daugiau nei 40 tūkst. eurų. Taip sunkiai gyvenančius žmones kelis kartus per savaitę pasiekia įvairūs maisto produktai: duonos gaminiai, bakalėjos prekės ir kita. Atiduodamo maisto kiekiai svyruoja. Pavyzdžiui, rugsėjį duonos ir bakalėjos produktų atidavėme daugiau, o spalį – mažiau.

Rugsėjį įvedus galimybių pasą, didesnėse mūsų parduotuvėse maždaug trečdaliu sumažėjo pirkėjų srautai, kai kuriose parduotuvėse išaugo ir prekių nurašymai. Matydami ilgalaikį pirkėjų sumažėjimą, į tai atsižvelgėme ir mažindami užsakymus iš tiekėjų“, – teigė E.Dapkienė.

Rugsėjį duonos ir bakalėjos produktų atidavėme daugiau, o spalį – mažiau.

Lauktų įvairiausių produktų

M.Seniutis atviras: jis labai kviestų visus galinčius prisidėti ir paaukoti „Betanijos“ maisto centrui ilgą laiką galiojančių maisto produktų. Ypač kalėdiniu laikotarpiu tai itin svarbu, nes Kalėdoms ruošiami papildomi maisto daviniai.

„Labai reikėtų tokių produktų. Bet kokių, viską mes priimame, kas galioja ilgiau, tai išdaliname. Kas galioja trumpai, panaudojame gamindami maistą arba atiduodame tą pačią dieną“, – kalbėjo centro vadovas.

Jis pabrėžė, kad ir Vilniaus miesto savivaldybė, finansuojanti centro paslaugas, atkreipė dėmesį į išaugusius poreikius, skyrė finansavimą papildomoms išlaidoms.

Džiugina ir tai, kad pandemijos laiku vis atsirasdavo savanorių – tiek tiesiog norinčių paremti žmonių, tiek įmonių. Pavyzdžiui, viena nupirko miegmaišių Vilniaus benamiams.

„Carito“ socialinio centro „Betanijos“ darbuotojai dalino miegmaišius į Tuskulėnų parką atėjusiems žmonėms

+9

Srautai auga nuolat

Vilniaus savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Nadeždos Buinickienės teigimu, žmonių srautai nemokamo maitinimo paslaugas teikiančiuose valgyklose (Vilniaus arkivyskupijos Caritas Socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ ir Labdaros ir paramos fondo „Vilties centras“) palyginus su vasaros laikotarpiu išaugo apie 10 proc.

Paslaugos šiose vietose teikiamos kiekvieną darbo dieną – 5 kartus per savaitę: „Betanijoje“ per dieną vidutiniškai išdalinama 200 porcijų, „Vilties centro“ valgykloje – 550 porcijų per dieną.

„Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai priima asmenų prašymus dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) paramos, nustato teisę į šią paramą ir pateikia paramos gavėjų sąrašus labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“, kuris yra atsakingas už šios paramos dalinimą nepasiturintiems Vilniaus miesto gyventojams.

„Betanijoje“ per dieną vidutiniškai išdalinama 200 porcijų, „Vilties centro“ valgykloje – 550 porcijų per dieną.

Vilniaus miesto savivaldybėje 2021 metų rugpjūčio mėnesį 4 dalinimui prašymus buvo pateikę 10250 asmenų (gavėjų skaičius). Paramą atsiėmė 8655 asmenys. Neatsiimti maisto paketai buvo perduoti nepasiturinčius žmones maitinančioms organizacijoms“, – teigė N.Buinickienė.

Tokių organizacijų buvo devynios, tarp jų ir jau minėti „Vilties centras“ bei „Betanija“, taip pat Verkių mokykla-daugiafunkcinis centras, Dievo Meilės misionierių seserų kongregacija, „Pusiaukelis“, „Kelias į laisvę“, Vilniaus Arkivyskupijos Caritas, priklausomų asmenų bendruomenė AŠ ESU, Vilniaus Šventosios Dvasios parapija, Centrinio „Maisto banko“ rezervas pagalbos pabėgėliams / migrantams / prieglobsčio prašytojams organizavimui.

„Spalio, lapkričio mėnesiais vyko priešpaskutinis, 5-asis, šiais metais EPLSAF paramos dalinimas. Pateikti 6073 namų ūkių prašymai, gavėjų skaičius 10396. Kiek iš jų atsiėmė paramą ir kur buvo perduoti neatsiimti maisto paketai, kol kas duomenų iš labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ nesame gavę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Labdaros valgykla

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centras pateikė labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ paramos gavėjų sąrašus paskutiniams šių metų EPLSAF dalinimui, kuris turėtų vykti gruodžio mėnesį. Pateikti 6225 namų ūkių prašymai, gavėjų skaičius 10629“, – apie dar ūgtelėjusius skaičius įvardijo N.Buinickienė.

Ir senjorai, ir benamiai

M.Seniutis sako negalintis įvardinti priežasčių, kodėl paramos prašo vis daugiau žmonių.

„Bet turbūt apskritai pandemijos situacija sukėlė daug tokios nežinomybės, neužtikrintumo jausmo. Tada žmonės, kuriems trūksta ar finansinių, ar kitokių išteklių, imasi aktyviau ieškotis visokiausios pagalbos. Aš tik tokį paaiškinimą drįsčiau pateikti.

Galima išskirti tris grupes ateinančių žmonių: pirma grupė tai senjorai, vyresnio, pensinio amžiaus žmonės, kuriems pritrūksta pinigų maistui, nes didžioji pajamų dalis skiriama komunalinėms paslaugoms, ypač kai kainos dabar auga. Kita grupė – darbingo amžiaus žmonės, vyrai ir moterys.

Jeigu vyresnio amžiaus žmonės sudaro apie 40–50 proc. visų ateinančių, tai apie 30 proc. yra darbingo amžiaus žmonės ir dar apie 20 proc. yra trečia grupė – benamiai, tie žmonės, kurie gyvena gatvėje, apleistose namuose ir pan.“, – apie ateinančius pagalbos į „Betaniją“ sakė M.Seniutis.

Pandemijos situacija sukėlė daug nežinomybės. Tada žmonės, kuriems trūksta finansinių ar kitokių išteklių, imasi aktyviau ieškotis pagalbos.

Be maitinimo, šiame centre teikiamos ir higienos paslaugos, kurios aktualiausios benamiams ir mažas pajamas arba pajamų neturintiems žmonėms. Jie gali ateiti į higienos centrą, kur įrengtos šešios dušinės, parūpinama higienos priemonių, rankšluosčių, drabužių.

Dar viena veiklos sritis – konsultacijos. „Betanijoje“ dirba dvi socialinės darbuotojos, kurios konsultuoja socialiniais klausimais, žmonės turi įvairių iššūkių, problemų, pradedant nuo pagalbos ieškant darbo, antstoliai, dokumentų padarymas. Taip pat teikiame teisines konsultacijas, turime teisininkę, kur konsultuoja įvairiais paveldėjimo klausimais, skyrybų ir pan.

Visokiausių būna istorijų, palydime žmones tose gyvenimo peripetijose. Žmonės neretai išsigąsta, bijo įvairių institucijų, nežino, kaip prieiti, pasiekti. Na, įsivaizduokite benamį, kuriam galbūt gėda eiti ten, kur švaru, viskas skaitmenizuota, viskas gražu, o jis ten vienas toks, nežinantis, kaip sureaguos, ar priims jį ir pan.“, – kalbėjo M.Seniutis.

Naujausia „Betanijos“ iniciatyva yra darbas gatvėje, kur su socialinėmis darbuotojomis eina į gatvę. Ši mintis, kaip sako centro vadovas, gimė per karantiną, kai patalpose lankytojų priimti negalėjo, tad atrodė, jog ir paslaugos nutolo.

Viena iš šios iniciatyvos priemonių buvo miegmaišių dalijimas Tuskulėnų parke prieš kelias savaites. Anot M.Seniučio, miegmaišių net neužteko, tačiau jų pasiimti atėjo ne vien benamiai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.