„Suprantu, yra ideologinių nuogastavimų (...), bet šis mokestis pats nuostabiausias tuo, kad jį mokės ne lietuviai, o atvažiuojantys turistai“, – BNS sakė vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Tokia iniciatyva jau buvo svarstyta pernai vasarą, tačiau tuomet valdančiajai koalicijai nesuderinus pozicijų, klausimas buvo atidėtas.
Už „pagalvės mokestį“ surinktos lėšos paprastai skiriamos turizmui skatinti, reprezentacinėms vietoms gražinti.
G.Paluckas, paklaustas dėl motyvų, kodėl būtent dabar siekiama atnaujinti diskusijas dėl mokesčio, pažymėjo, jog be jau anksčiau mokestį turėjusių kurortinių Lietuvos miestų Druskininkų, Birštono bei Palangos jį šiemet įsivedė ir Kaunas. Vicemeras tvirtino, kad „frakcija imasi atsakomybės“ vėl siūlyti projektą, nes 2016-ųjų biudžete turizmo skatinimui yra rezervuota beveik 1 mln. eurų – tam skiriamas lėšas, anot jo, galima būtų numatyti kitiems tikslams.
Projekte taip pat paliktas ir 50-ies centų tarifas pereinamuoju laikotarpiu dar iki 2017-ųjų, nors konkrečios tokio mokesčio tarifo datos projekte nėra. Tačiau G.Paluckas sako, jog socialdemokratai būtų linkę pritarti euro mokesčiui nuo 2017-ųjų, be jokių pereinamųjų laikotarpių.
Kaip ir ankstesniame projekte, rinkliavos išimtys būtų taikomos reabilitacijos paslaugų apmokėjimą iš valstybės gaunantiems ligoniams, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat jei kambarys nuomojamas ilgiau nei mėnesį.
Anksčiau svarstyta lengvata asmenų grupės, užsisakančioms daugiau nei dešimt kambarių – pagal socialdemokratų siūlymą, tokios lengvatos jie nuo 2017-ųjų neturėtų.
Seimas pernai gegužę pritarė, kad rinkliavas iš turistų galėtų rinkti visos Lietuvos savivaldybės, anksčiau tai buvo leidžiama tik kurortams. Druskininkuose ir Birštone šis mokestis siekia 1 eurą, Palangoje – 30 euro centų ir nuo balandžio kils iki 1 euro, Kaune – 50 euro centų.
