„Vilnius Connect“ – taip pristatomas šis projektas. Pirmasis jo aptarimas su bendruomene įvyko „Lietuvos geležinkelių“ muziejaus patalpose gegužės 28-ąją, jame dalyvavo ir architektas Algirdas Kaušpėdas, menininkas Viktoras Diavara, urbanistas Tadas Jonauskis.
Stotis kaip miesto vartai
Po šio renginio buvo ir viešai išplatinta preliminari projekto vizija, kad su daugiafunkcio verslo ir mobilumo centro planais galėtų susipažinti visi norintys. Ši vizija remiasi keturiais akcentais: „Stotis – mobilumo centras“ (Ar susisiekimo infrastruktūra patogi?), „Stotis – miesto centras“ (Ar jungia visus rajonus?), „Stotis – miesto vartai“ (Ar stoties rajonas patrauklus?) ir „Stotis – turtas“ (Ar užtikrina pakankamą grąžą?).
Geležinkelis iš Sankt Peterburgo į Varšuvą per Vilnių pradėtas tiesti 1859 metais, o pirmasis traukinys į Vilniaus stotį atvyko 1862 m. Senoji stotis buvo nugriauta po 100 metų – 1950 m., pastatyta nauja, kuri naudojama iki šiol.
Teritoriją, apie kurios konversiją ir kalbama, užima net 21 ha žemės praktiškai miesto centre, jos paskirtis infrastruktūrinė. Statinių čia yra apie 50 tūkst. kv.m. Ir nors atrodo, kad šioje miesto vietoje susiduria visas viešasis transportas, tikrosios sinergijos, užtikrinančios patogumą tuo transportu važiuojantiems, vis dėlto trūksta.
Kalbėdami apie ateitį vizijos rengėjai dėlioja dėlionę iš įvairių kvadratų. Pagal ją rytoj čia bus mobilumo centras, miesto vartai, „Rail Baltica“ jungtis, o tai leis kurti pridėtinę vertę keleiviams, tinkamai valdyti turtą. Tikslas sukurti tinkamą socialinį kontraktą, tapti miesto ir traukos centrais. „Vizija: vieta, kuri jungia ir įkvepia pokyčiams!“ – skambiai teigia vizijos kūrėjai ir kaip pavyzdžius sau įvardija Vienos centrinę ir Berlyn „Lehrter“ traukinių stotis.
Teritorijoje suplanuotos viešosios erdvės, ofisai, viešbučiai, parduotuvės ir paslaugų centrai. Pradėti žadama nuo daugiafunkcio susisiekimo centro, viešųjų poilsio erdvių, prekybos ir laisvalaikio vietų ir biurų verslui. Tačiau skubotai čia niekas nevyks, žada projekto autoriai, esą bus stengiamasi išklausyti visas puses, suderinti visas nuomones, todėl pernai pradėtas vykdyti planas sudėliotas iki 2027 metų.
Tiesa, šiuo metu teberengiamas detalusis teritorijos planas, kuriame išryškės plėtros gairės. Tik jį parengus bus ieškoma architektūrinių sprendimų – galvojama surengti architektūrines dirbtuves. Radus tinkamiausius, bus galvojama apie konkretų projektą.
Pagal Vilniaus bendrąjį planą ši teritorija yra 33,5 ha tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių, o iš trijų pusių ji ribojasi su Naujamiesčiu, Naujininkais ir Senamiesčiu. Labiausiai keistis turėtų teritorija, kur dabar yra lokomotyvų depai ir sklypas kitąpus geležinkelio. Abi puses sujungs naujos jungtys, o uždengus stoties teritorijoje esančius bėgius atsiras erdvės įvairios paskirties zonoms.
Prieš metus pristatydami projektą tiek Vilniaus meras Remigijus Šimašius, tiek „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška žadėjo, kad teritorija pasikeis neatsitiktinai, o iki šiol istoriškai buvusios industrinės zonos pagaliau atsivers. Tačiau jau pasigirdo ir nepritarimo bent jau daliai galimo projekto sprendinių.
Nenori Autobusų stoties
Naujininkų bendruomenė visų pirma susirūpino planais į kitą geležinkelio pusę perkelti Autobusų stotį. Aptarti projektą jie ketvirtadienio vakarą kviečia į diskusiją Vilniaus lietuvių namuose apie autobusų stoties projektą Naujininkuose.
Jo rengėjai pristatydami renginį teigė, kad kol kas tik rengiamas detalusis planas, kuriame ir bus numatyta, kas turėtų atsidurti šioje teritorijoje. Bendruomenė tvirtina apie tai kalbanti su Vilniaus miesto savivaldybe, „Lietuvos geležinkeliais“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
„Tačiau kol kas rengiamas projektas mums kelia daug klausimų, o ypač dėl jo galimų pasekmių Naujininkų rajonui. Dabar autobusų stotis yra kitoje traukinių bėgių pusėje, kur beveik nėra gyvenamųjų namų, o perkėlus stotį į Naujininkų pusę bei statant naujus pastatus, kaip numatyta rengiamame projekte, mes neišvengsime daug didesnio transporto eismo, oro ir triukšmo taršos, mašinų parkavimo problemos, žalumos sumažinimo ir menkesnio saugumo.
Mes nerimaujame dėl savo šeimų ir vaikų gerovės, todėl domimės naujuoju autobusų stoties statybų planu mūsų rajono pusėje. Mes siekiame bendruomenei draugiško ir įstatymais grįsto projekto“, – kviesdami į Naujininkų bendruomenės ir ekspertų susitikimą teigė jo organizatoriai.
Tačiau kol kas rengiamas projektas mums kelia daug klausimų, o ypač dėl jo galimų pasekmių Naujininkų rajonui.
Bendruomenės atstovai tikina turintys pasiūlymų ir žada juos pateikti. Vienas iš tokių – Autobusų stotį vis dėlto planuoti ne Naujininkų pusėje, o ties Šv. Stepono ir Geležinkelio gatvėmis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovų teigimu, šiuo metu pristatomoje medžiagoje yra pateikiama informacija, kurios tikslas – perteikti preliminarią projekto viziją bei idėją.
„Pateikiami sprendiniai yra rengimo stadijoje ir gali kisti. Džiaugsimės, jei bendruomenės prisijungs prie rengimo proceso, tad visas mintis, pasiūlymus ir idėjas kviečiame teikti el. paštu info@vilniusconnect.lt. Siekiant išvengti galimų interpretacijų, „Vilnius Connect“ komanda pasiryžusi žodžiu arba raštu pakomentuoti rūpimus klausimus“, – 15min sakė bendrovės atstovas spaudai Martynas Burba.
