Vilniuje esantis taboras skirstomas į tris dalis. Aukštutinis, Žemutinis ir Rodūnios kelio taboras. 15min apžiūrėjo pirmuosius du, kuriuose namų beveik nebėra.
Dabar Aukštutiniame tabore beliko penki namai, o stovėjo daugiau nei 60. Žemutiniame stovi vos du, o buvo 15 statinių.
Pasak Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininko Eriko Jaloviko, pagrindiniai taboro tvarkymo darbai vyko nuosekliai – prasidėjo prieš bemaž penkerius metus ir dabar matomas beveik galutinis rezultatas.
Policijos teigimu, romai aplinką turėjo palikti švarią. Tačiau realybė kitokia. Buvusių namų vietoje liko stūksoti kalnai atliekų – kosmetikos buteliukai, lagaminai, buities priemonės, maišeliai, įvairiausios medžiagos, netgi žaislai.
Kai kurie namai palikti apdegę.
Dar daugiau netvarkos matyti už namų esančioje pamiškėje. Čia galima rasti ir žalingų įpročių likučių – švirkštų.
Žiūrėkite 15min reportažą iš Aukštutinio ir Žemutinio taboro, kuriame bendraujame su policijos atstovu E.Jaloviku bei fotožurnalistu Vidmantu Balkūnu:
Prieš kamerą bendrauti nesutikę vietiniai gyventojai skundėsi tekusia didele našta, mat nugriauti namą ir dar išvežti atliekas yra brangu. Vienas, panašu, pensinio amžiaus vyras teigė pašalpos gaunantis vos 120 eurų, o automobilis šiukšlėms išvežti kainuoja 300 eurų. Šeima skundėsi neturinti kur eiti, nesulaukianti pagalbos.
Sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorius Tadas Balsevičius BNS teigė, kad 23 romų šeimoms suteiktas socialinis būstas, dar 23 šeimos nuomojasi butus pačios, bet joms mokama kompensacija.
Jeigu šiuo metu sprendžiamas Aukštutinio ir Žemutinio taboro likimas, Rodūnios kelio taboro problema kol kas atidedama.
Pasak savivaldybės vicemero Vytauto Mitalo, visa taboro teritorija yra suskirstyta į dvi dalis. Viena bus skirta komercinėms paslaugoms – sandėliavimui, logistikai, o likusi išliks valstybiniu mišku.
„Vilniaus miesto būstas“ 2016 metais buvo surašęs romų tabore gyvenančius asmenis. Tuomet Aukštutiniame tabore gyveno 53 šeimos, o Žemutiniame ir Rodūnios kelio taboruose – po 20 šeimų.
Sostinės savivaldybės duomenimis, 2016–2019 metais romų integracijos į visuomenę programai skirta beveik 928 tūkst. eurų.
Šios lėšos panaudotos taboro gyventojams iškeldinti, šviesti, jų sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti.
Šiuo metu, anot savivaldybės, rengiama romų integracijos programa 2020–2023 metams, rašo BNS.
Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės skelbia, kad 2011 m. duomenimis Vilniaus Kirtimų mikrorajonas buvo tankiausiai romų apgyvendinta vietovė Baltijos šalyse.
Departamento duomenimis, romai į Lietuvą atvyko apie XV a. vidurį. Jų imigraciją paskatino XV–XVII a. Europoje vykę romų persekiojimai, laisves varžantys įstatymai. Lietuvoje romai turėjo teisę laisvai keltis iš vietos į vietą, galėjo turėti savivaldą.
„1918–1940 m. romai buvo visateisiai Lietuvos piliečiai. Nacių okupacijos metu nužudyta apie 500 romų arba kas trečias Lietuvos romas. Priverstiniams darbams deportuota apie 1000 romų. Pokariu Lietuvos romų gyvenimą labiausiai paveikė 1956 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas, įtvirtinęs prievartinę sedentarizaciją“, – rašoma Tautinių mažumų departamento tinklalapyje.