Statybų sutartį su konkurso laimėtoja „Icor“ bendrove „Axis Industries“ planuojama pasirašyti rudenį, BNS pranešė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
„Po paskutinio tarybos posėdžio, kuriame buvo pritarta sutarčiai (su „Axis Industries“ – BNS), buvo visokių pakeitimų, kuriuos taryba priėmė, dėl to mes dar turėsime grįžti į derybas šiek tiek – dėl pavadinimo (kuriuo prekės ar kitu ženklu bus pavadintas stadionas – BNS) ir panašiai, tokios smulkios techninės detalės. Dėl jų dar turėsime pasiderėti, tada pakoreguotą sutartį dar reikės iš naujo patvirtinti taryboje ir bus galima pasirašinėti sutartį“, – teigė P.Poderskis.
„Manau, kad rudenį jau būtų galima pasirašyti sutartį“, – pridūrė jis.
Pasak P.Poderskio, bendra projekto suma dabar yra apie 90 mln. eurų (be PVM), arba apie 109 mln. eurų (su PVM), nors galutinis „Axis Industries“ kainos pasiūlymas dar nėra gautas.
„Tie 79,9 mln. eurų yra nediskontuota pinigų suma bendrų kapitalo investicijų, kuri nelabai ką turi bendra su tuo, kas bus išleidžiama. Kas bus išleidžiama, spręsis pagal paskutinį dalyvio pasiūlymą, kurio mes dar nesame gavę. Manau, kad bendra projekto suma bus apie 90 mln. eurų be PVM“, – aiškino P.Poderskis.
Vasarį Vilniaus taryba jau buvo pritarusi Nacionalinio stadiono statybų sutarčiai su „Axis Industries“. Tuomet teigta, kad pastaroji projektą su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“ ketina įgyvendinti už 79,9 mln. eurų (be PVM).
Trečiadienį svarstomame nutarimo projekte nurodoma, kad stadiono projektui savivaldybė turės skirti 50,107 mln. eurų, šias lėšas reikės numatyti 2023 metų biudžete. Tuo pačiu ketinama atsisakyti vasarį priimto sprendimo jam panaudoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES paramos lėšų.
Pasak P.Poderskio, sprendimas lėšas numatyti 2023 metų biudžete būtų preliminarus ir esant reikalui, jį būtų galima koreguoti.
„Jei šias lėšas reikės numatyti 2022 metų biudžete, tą ir padarysime. Ir anksčiau buvo numatyta, kad projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2023 metų, tačiau natūralu, kad visi teisminiai procesai turėjo įtakos“, – BNS sakė P.Poderskis.
Jei šias lėšas reikės numatyti 2022 metų biudžete, tą ir padarysime. Ir anksčiau buvo numatyta, kad projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2023 metų, tačiau natūralu, kad visi teisminiai procesai turėjo įtakos, – BNS sakė P.Poderskis.
„Axis Industries“ lėšas gaus tik visiškai užbaigusi statybą, o koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus sudaryta 25 metams.
Lietuvos apeliacinis teismas liepos 5 dieną leido pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos sutartį su „Axis Industries“.
Anksčiau planuota, kad į projektą 36,5 mln. eurų investuos valstybė, 33,5 mln. eurų bus Europos Sąjungos parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos. Tačiau kol teismai nagrinėjo kitos konkurso dalyvės bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas pretenzijas, Vyriausybė nusprendė perskirstyti daugiau kaip 29,4 mln. eurų ES lėšų kitiems Vilniaus projektams.
„Axis Industries“ dar 2018 metų sausį skelbė Nacionalinio stadiono kompleksą pastatysianti už 79,9 mln. eurų. Vien futbolo stadiono statyba kainuotų 33,8 mln. eurų, neformaliojo ugdymo infrastruktūra, įskaitant 3 lauko futbolo aikštes ir 6 dengtas krepšinio aikšteles, – 16,4 mln. eurų, bendra teritorijos infrastruktūra – 11 mln. eurų, kultūros ir ugdymo centras bei biblioteka – 4,6 mln. eurų, vaikų darželis – 3,6 mln. eurų, nacionalinis sporto muziejus – 4,2 mln. eurų, projektavimas, tyrimai ir skolinimosi kaštai – 6,3 mln. eurų.
Kompleksą partneriai žadėjo suprojektuoti per vienerius metus, pastatyti per dvejus ir dar 22 metus teikti jo operavimo paslaugas.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinėje bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą. Pagal dabartinį projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.
