2016 02 24

Galutinį žodį dėl paminklo Jonui Basanavičiui tars Vilniaus miesto savivaldybė

Po daugybės įvairių komisijų posėdžių ir diskusijų dėl paminklo Jonui Basanavičiui Vilniuje sudaryta dar viena darbo grupė, šį kartą – miesto savivaldybėje. Jai vadovauja vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak jo, iš visų kūrybinių sąjungų ir specialistų bus siekiama surinkti argumentuotas nuomones, koks turėtų būti sukurtas paminklas tautos patriarchui ir kur geriausia jį pastatyti.
Paminklas Jonui Basanavičiui
Paminklas Jonui Basanavičiui / Sauliaus Žiūros/Vilniaus savivaldybės nuotr.

Jau senokai aršiai diskutuojama, koks paminklas J. Basanavičiui turėtų iškilti Vilniuje, kur 1918 m. vasario 16 d. jo pastangomis buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas.

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Kultūros ministerija dėl to kryžiavo ietis su sostinės savivaldybe. Pastaroji laikosi nuostatos, kad paminklas J.Basanavičiui turėtų iškilti priešais Nacionalinę filharmoniją, o muziejaus vadovė Birutė Kulnytė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis norėjo, kad paminklas būtų statomas Konstantino Sirvydo skvere – šalia Prancūzijos ambasados.

Ministras jau pasidavė?

Ministras Š.Birutis, kuris irgi buvo sudaręs komisiją dėl paminklo J. Basanavičiui, atrodo, nutarė daugiau nebesiginčyti ir pareiškė, esą tegul būna taip, kaip nuspręs miesto valdžia ir miesto taryba.

„Mes pasistengsime surinkti visų kompetentingų specialistų ir kūrybinių sąjungų nuomonę dėl paminklo – koks jis turėtų būti ar kur derėtų jį pastatyti, ir vasario 24 d. per miesto tarybos posėdį pateiksime šį klausimą balsavimui. Kaip taryba nuspręs, tai ir bus“, – portalui LRT.lt sakė vicemeras G.Paluckas.

Teigiama, kad vien skverui sutvarkyti gali prireikti apie 5 mln. eurų.

Jis priminė, kad 2011 m. miesto savivaldybė buvo nusprendusi paminklą J. Basanavičiui pastatyti priešais Nacionalinę filharmoniją, o ne K.Sirvydo skvere.

Pastaroji vieta iš skolose neišbrendančios savivaldybės esą pareikalautų nemenkų investicijų. Teigiama, kad vien skverui sutvarkyti gali prireikti apie 5 mln. eurų. Be to, dalyje skvero Seimas 2000 m. buvo įsipareigojęs atkurti Vilniaus žydų geto fragmentą, ir šis sprendimas iki šiol neatšauktas. Tektų nuspręsti, ką daryti ir su skvere esančiu fontanu bei rožynu, kuriuos miestui yra dovanoję užsienio įmonės.

Norėtų paskelbti konkursą

G. Paluckas taip pat užsiminė, kad miesto valdžia būtų linkusi paminklui J. Basanavičiui sukurti paskelbti konkursą, o ne statyti dar 1939 m. skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus kurtą patriarcho skulptūrą. „Būtų gerai paskelbti konkursą paminklui sukurti, kuriame galėtų dalyvauti ir patyrę bei jauni skulptoriai, ir jau pradėjęs didinti R. Jakimavičiaus skulptūros eskizą skulptorius Algirdas Bosas“, – svarsto vicemeras.

Dailininkų sąjungos vadovė Edita Utarienė taip pat teigia esanti tikra, jog būtina skelbti konkursą: „Dailininkų sąjunga yra tik už konkursą paminklui J. Basanavičiui sukurti. Būtinai. Priešingu atveju susidarytų įspūdis, kad mes iš viso neturime skulptorių, ir jie tarsi eliminuojami iš šiandienos meno. Pasak skulptorės Dalios Matulaitės, šiuo metu jauniesiems skulptoriams suteikiama galimybė nebent sukurti kelias šiaudines skulptūras ir jas sudeginti. Todėl mūsų skulptoriams belieka dalyvauti įvairiuose konkursuose užsienyje, iš kurių jie dažniausiai sugrįžta su laurais ir aukso medaliais.“

Dėl vietos paminklui J. Basanavičiui, pasak E. Utarienės, Dailininkų sąjunga kategoriškos nuomonės neturi, bet linkusi pritarti idėjai jį pastatyti priešais Nacionalinę filharmoniją: „Tačiau, jeigu architektūriškai gražiai būtų sutvarkyta kita vieta, mes taip pat pritartume.“

Pasisako už K.Sirvydo skverą

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Konstantino Sirvydo skveras
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Konstantino Sirvydo skveras

Šiuo metu savo dirbtuvėse Klaipėdoje R. Jakimavičiaus paminklo J. Basanavičiui eskizą didinantis skulptorius A. Bosas sako, kad maždaug 20 cm. skulptūrėlė jau išdidinta apie penkis kartus. Iki kokio dydžio dar teks ją didinti, priklausys nuo to, kur paminklas bus statomas – priešais Nacionalinę filharmoniją ar K. Sirvydo skvere.

„Mano galva, geriausia vieta paminklui – K. Sirvydo skvere. Kultūros ministras Š. Birutis yra siūlęs paminklą J. Basanavičiui pastatyti miesto Rotušės aikštėje. Jei būtų priimtas toks sprendimas, būtų padaryta tokia pati klaida, kokia dar sovietmečiu buvo padaryta, kai čia stovėjo paminklas Vincui Mickevičiui-Kapsukui. Šviečiant į jį saulei, matydavosi tik palto skvernas, batai ir juodos akiduobės. Prie filharmonijos vieta – labai judri. Todėl tam, kad paminklas gerai atrodytų, jį reikėtų iškelti ant didelio postamento, o tuomet matytume tik J. Basanavičiaus sagas, o ne veidą, jo išraišką“, – svarsto A. Bosas.

Skulptoriaus teigimu, išdidinti R. Jakimavičiaus paminklo eskizą jam užsakę privatūs asmenys: „Bet nesu dar susitaręs, kad būtent aš sukursiu šią skulptūrą ir iki kada turėčiau darbą baigti.“

Jei Vilniaus miesto savivaldybė vis dėlto nutartų skelbti konkursą paminklui J. Basanavičiui sukurti, A. Bosas, jo paties žodžiais, nenusimintų. „Bet kuriuo atveju, paminklas (pagal R. Jakimavičiaus eskizą – LRT.lt) bus sukurtas, ir bus rasta vieta jam pastatyti. Manau, Lietuvoje nebus per daug paminklų J. Basanavičiui“, – sako skulptorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų