Šiuo sprendimu pradedami formuoti teisėjų kaip viešų asmenų elgesio socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje principai, pažymima Nacionalinės teismų administracijos (NTA) pirmadienį paviešintame pranešime.
-
Inga Štuopienė: Teisėjų taryba. Klaidos ir kritika
-
Teisėja I.Štuopienė – apie darbo kasdienybę: „Visi įdėmiai žiūrėjome į ekraną, buvo visiška tyla. Ir staiga pasigirdo knarkimas“
-
Vilniaus apylinkės teismo teisėjai I.Štuopienei iškelta drausmės byla
-
Inga Štuopienė: Teismo pirmininkas teisėjams – Primus inter pares ar Bosas?
„Priimdami šį sprendimą diskutavome dėl teisėjo saviraiškos turinio ir ribų, – TGT priimtą sprendimą komentavo TGT narė Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė. – Nusprendėme, kad dalies Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nurodytų pažeidimų teisėja nepadarė, dėl jų drausmės bylą nutraukėme, tačiau kita dalis parodė, kad teisėjos elgesys iš tiesų pažeidė kai kuriuos Teisėjų etikos kodekso principus. Visi sutarėme, kad teisėjui viešojoje erdvėje turi būti taikomi griežtesni elgesio standartai negu šių pareigų neinantiems asmenims.
Dalies Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nurodytų pažeidimų teisėja nepadarė, dėl jų drausmės bylą nutraukėme.
Viešai rašydamas ar kalbėdamas teisėjas turi įvertinti savo žodžių reikšmę ir galimą įtaką būtent teismų valdžios autoritetui ir nešališkumo garantijoms bendrąja prasme.“
TGT sprendimu buvo nutraukta drausmės bylos dalis dėl Teisėjų etikos kodekso padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui principų reikalavimų pažeidimo pasisakant visuomenės informavimo priemonėse ir 2020 m. dukart pasisakant ir komentuojant socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat pasisakant viename 2019 m. I.Štuopienės nagrinėtos baudžiamosios bylos posėdyje.
Teisėjų garbės teismas mano, kad vieša diskusija apie teismų problemas yra galima ir neturi būti ribojama. „Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad teismai neveikia vakuume, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kokių problemų kyla teismų sistemos viduje“, – NTA pranešime cituojama D.Labokaitė.
Sprendimą skirti pastabą lėmė vienas I.Štuopienės įrašas jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po pasidalintu 2020 m. liepos 18 d. internetinio portalo lrytas.lt straipsniu, kuriame teisėja nepalankiai ir kritiškai atsiliepė apie visus teisėjus, nurodydama, kad neigiamos teisėjų savybės pasireiškia ir jiems nagrinėjant bylas; taip pat aplinkybė, kad teisėja socialiniame tinkle „Facebook“ teigiamai įvertino kito vartotojo kritišką ir negatyvų atsiliepimą apie visus teisėjus.
Sprendimą skirti pastabą lėmė vienas I.Štuopienės įrašas jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje – pernelyg plataus masto neigiamas apibendrinimas apie visus teisėjus.
TGT nuomone, pernelyg plataus masto neigiamas apibendrinimas apie visus teisėjus daro ar gali padaryti žalą visuomenės pasitikėjimui tiek teismine valdžia, tiek teismų gebėjimais tinkamai nagrinėti bylas. Pastaba skirta ir už tai, kad teisėja nesilaikė Teismų įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos pranešti teismo pirmininkui apie jos pačios inicijuotą teismo procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Priimdami sprendimą TGT nariai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu, Teisėjų etikos kodeksu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, suformuota praktika, taip pat detaliai analizavo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (Komisija) sprendimą.
Primenama, kad TGT ėmėsi šios bylos Komisijai nustačius, jog teisėja I.Štuopienė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui ir pareigingumo principus, todėl jai buvo iškelta drausmės byla. Komisija padarė išvadą, kad ši teisėja savo elgesiu pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui.
Teisėja nesutiko su konstatuotais Teisėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimais, todėl TGT pagal savo kompetenciją iš naujo įvertino bei pasisakė dėl Komisijos nustatytų faktinių drausmės bylos aplinkybių bei sprendė, ar šios aplinkybės sudaro pagrindą I.Štuopienės elgesį vertinti kaip neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų.
TGT skirta pastaba galioja vienus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje lieka įrašyta visam laikui. Sprendimą bus galima rasti teismų interneto svetainėje teismai.lt, kai jis bus įsiteisėjęs, t. y. jei nuo paskelbimo dienos per 10 dienų nebus apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir persvarstytas.
