Teisėja Alma Urbanavičienė paprašė teismui iki kito posėdžio pateikti du uosto direkcijos valdybos posėdžio protokolus.
„Ir tada į vieną iš teismo posėdžių kviesime liudytoju Arvydą Vaitkų, nes, kaip iš tikrųjų matyti, iškyla daug faktinių aplinkybių, apie kurias atstovai (uosto direkcijos – BNS) nežino, matyt, liudytojas papasakos apie tai, kas jam yra žinoma“, – sakė teisėja.
Klaipėdos uostas siekia prisiteisti iš E.Gentvilo žalą, kurią uostas esą patyrė, laiku nesumokėjęs dalies pinigų krantinių statytojams. Uosto reikalavimą sumokėti tokią pat sumą E.Gentvilas buvo gavęs dar 2016 metais.
Teigiama, kad žala buvo padaryta, netinkamai įgyvendinant uosto direkcijos, kai jai vadovavo E.Gentvilas, pasirašytas rangos sutartis su įmonėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, Austrijos „Strabag Wasserbau“ ir Danijos „Rohde Nielsen“.
Uosto direkcija: matyti buvusio vadovo aplaidumas
Teismo posėdyje ketvirtadienį dalyvavo E.Gentvilas bei Klaipėdos uosto direkcijos advokatai. Vienas jų – Valentinas Mikelėnas teigė, kad E.Gentvilo veiksmai, nors ir neatrodo, kaip tyčiniai, bet demonstruoja aplaidumą.
„Mes vertiname, kad tai buvo elementarus aplaidumas, nerūpestingumas. Mes negalime jokiu būdu sutikti, kad tai buvo kažkoks atsitiktinumas, klaida, ir taip toliau, nes atsakovas – nepamirškime jo biografijos. Taip, jis turi didelę politinę patirtį (...) Jeigu jis turėjo drąsos vairuoti tokios atsakingos įmonės veiklą, tai yra vienintelis Lietuvos uostas, vartai į pasaulį, jis turėjo prisiimti atsakomybę“, – posėdyje sakė V.Mikelėnas.
„Tiesioginės tyčios turbūt nėra. Mes sakytume taip: tai yra didelis neatsargumas, jeigu pereiname prie kaltės formų vertinimo. Tai yra didelis neatsargumas elgtis ypač su užsienio kompanija, kuri turi didžiulę patirtį. Nežinau, gal buvo ketinimai apmulkinti, tikintis, kad, liaudiškai sakant, „išdursim“ rangovą, tokiu būdu sutaupysime“, – pridūrė V.Mikelėnas.
E.Gentvilas atskirto klausimu, kodėl jo tariama nekompetencija nebuvo pastebėta anksčiau.
„Ieškinyje jūs kaltinate atsakovą (tai yra, E.Gentvilą – BNS) akivaizdžiu aplaidumu. Tai ar pakanka pono A.Vaitkaus kompetencijos, kad 9 mėnesius tapus generaliniu direktoriumi (uosto direkcijos – BNS), dar nepastebėti „akivaizdaus E.Gentvilo aplaidumo?“ – klausė E.Gentvilas.
V.Mikelėnas teigė, kad A.Vaitkus nėra bylos asmuo ir nekomentavo jo kompetencijos klausimo.
E.Gentvilas sakė, jog bylinėdamasi iki šiol teismuose direkcija naudojo būtent jo argumentus, tad kyla paradoksali situacija.
Po posėdžio jis žurnalistams sakė laikantis įžeidžiančiais ir žeminančiais pareiškimus dėl jo tariamo aplaidumo.
„Šiandien tik epizodas su danų kompanija („Rohde Nielsen“ – BNS), kur A.Vaitkus trejus metus laikėsi E.Gentvilo nurodytos krypties, pralaimėjo teismą ir sako, kad dabar E.Gentvilas turi susimokėti, nors E.Gentvilas tos krypties laikėsi metus. (...) Aš jam dėkingas, nes manau, kad jis elgėsi teisėtai ir teisingai, nepaisant to, kad pralošė teismą. Bet jeigu aš esu teisus, tai ir ponas A.Vaitkus teisus, jeigu aš neteisus, tai ir ponas A.Vaitkus turi atlyginti dalį nuostolių“, – po posėdžio sakė E.Gentvilas.
E.Gentvilas: tai A.Vaitkaus ieškinys prieš mane
E.Gentvilas teigia, kad byla yra politizuota, jis atmeta bet kokius priekaištus jam.
„Už teisybę reikia kovoti, tuo labiau, kad yra už ką kovoti, kai kėsinasi į tavo turtą, galų gale ir į garbę, reputaciją. Aš kovosiu. Tai yra ne uosto direkcijos ieškinys, tai yra Arvydo Vaitkaus ieškinys Eugenijui Gentvilui (...) Arvydas Vaitkus priėmė vienasmenį sprendimą be ministerijos ir be valdybos žinios ar nurodymo ir bylinėjasi su manimi už uosto direkcijos pinigus“, – prieš teismo posėdį žurnalistams sakė E.Gentvilas.
„Nesu įtariamas asmeninės naudos siekiu, asmeniniu praturtėjimu, o įtariamas velniai žino kokiais prigalvotais dalykais, dėl kurių pats Arvydas Vaitkus yra kaltas“, – sakė politikas.
Pasak jo, 2016-ųjų birželį, kai uosto direkcija jam pirmą kartą pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, A.Vaitkus jau buvo patvirtintas socialdemokratų kandidatų sąraše į Seimą. Atsisakius šią pretenziją tenkinti, uosto direkcija beveik dvejus metus nesiėmė jokių veiksmų ir ieškinį teismui pateikė tik pernai liepą, kai jau buvo pradėta kalbėti apie galimus kandidatus į Klaipėdos merus, vienu kurių vėliau tapo ir A.Vaitkus.
„2016 metais jis buvo patvirtintas kandidatu į Seimą socialdemokratų sąraše, pateikė man pretenziją. Aš atsakiau į pretenziją. 23 mėnesius nepriėmė jokių sprendimų. Prasideda išvakarės naujų rinkimų kampanijų, jis jau kaip susiplanavęs kandidatuoti nuo „valstiečių“ paduoda mane jau į teismą, ieškinį. Po kelių mėnesių paaiškėja, kad jis politikuoja, kad jis yra „valstiečių“ kandidatas į Klaipėdos merus“, – žurnalistams prieš posėdį sakė E.Gentvilas.
Uosto direkcijai atstovaujantis advokatas V.Mikelėnas teigė, kad ieškinio senatis nėra praleista, kaip teigia gynyba. Jis atmetė ir pareiškimus dėl bylos tariamai politinio pobūdžio.
„Dar vienas atsakovo gynybos argumentas, kad neva ši byla yra politinė. Tai tikrai jis be jokio pagrindo yra reiškiamas. Tai yra elementarus teisinis ginčas, kurių teismų praktikoje yra daugybė (...) Tai, kad atsakovas dabar yra politikas ir tai, kad sutapo šitos bylos nagrinėjimas su politiniais procesais, vadinamais rinkimais, tai yra grynas atsitiktinumas. Jokie politiniai klausimai nėra šioje byloje keliami. Atvirkščiai, atsakovas šitą bylą, kaip matome iš jo viešų pareiškimų (...) matome, kad jis išnaudoja savo politiniais tikslais“, – sakė V.Mikelėnas.
Teismo procese – „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovo klausimas
E.Gentvilas teigė nutraukęs galimai neskaidrių veiksmų uosto direkcijoje grandinę. Jis kalbėjo apie tuometinį „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovą Pranciškų Jurgutį.
„Aš sužlugdžiau jo (A.Vaitkaus – BNS) turbūt globojamą verslininką Pranciškų Jurgutį, kurio dvi įmonės nuolatos laimėdavo uosto direkcijos konkursus. Arvydas Vaitkus iki 2012 metų buvo Susisiekimo ministerijos viceministras ar sekretorius – įvairios pareigos – ir buvo uosto direkcijos valdybos pirmininkas. Su jo sprendimais Pranciškus Jurgutis ir jo įmonės laimėdavo visus konkursus“, – argumentavo E.Gentvilas prieš posėdį.
„O aš Pranciškui Jurgučiui už kyšio pasiūlymą padariau taip, kad jis tapo nuteistas ir iškrito iš uosto direkcijos veiklos“, – pridūrė jis.
E.Gentvilas teismo posėdyje paklausė ieškovų: „ar mano atsisakymas priimti iš rangovo vadovo Pranciškaus Jurgučio kyšį ir apsisprendimas veikti uosto direkcijos interesais, rodo mano norą dirbti uosto direkcijai, o ne savo naudai?“.
Į tai uosto direkcijos atstovas sakė, kad net ir šio konflikto kontekste reikėjo pirmiausia galvoti apie uosto direkcijos interesus.
„Taip, jūs pasielgėte labai pilietiškai, aš tik galvą galiu nulenkti prieš jus. Bet jūs čia galbūt palaikėte kaip asmeninį įžeidimą ir įmonę, deja, pamiršote. Taip, tai buvo iš esmės asmeninis jūsų ir P.Jurgučio konfliktas (...) Nereikia painioti P.Jurgučio su „Hidrotechnika“ („Klaipėdos hidrotechnika“ – BNS). P.Jurgutis ir „Hidrotechnika“ yra skirtingi subjektai ir net esant tokiai esant tokiai situacijai, labai blogai situacijai, jums reikėjo galvoti apie direkciją – kaip dabar su ta sutartimi, taip, mes ją nutraukėme tvarkingai, o ką padarė jie, reikia sumokėti. Va tokie elementarūs dalykai. Jeigu jie būtų padaryti, nebūtų ir bylos“, – sakė V.Mikelėnas.
E.Gentvilo teigimu, ieškiniu taip pat prašoma kompensuoti ir 2013–2015 metais uosto prarastas lėšas, nors direkcijai tuo metu jau vadovavo A.Vaitkus.
Klaipėdos apygardos teismas pernai spalį nusprendė perduoti ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Tokį prašymą teismui pateikė E.Gentvilas, jam neprieštaravo ir Klaipėdos uosto direkcija. Anot teismo, atsižvelgta į tai, kad E.Gentvilo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniuje.
Teismai jau anksčiau yra nutarę, kad uosto direkcija nepagrįstai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau“ ir priteisė uostui sutartyje numatytą baudą, ji taip pat rangovams nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismai ją įpareigojo sumokėti skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis.
E.Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, kad sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 2,6 mln. eurų, kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.
Klaipėdos uostui E.Gentvilas vadovavo nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą.
