Klaipėdos uostas siekia prisiteisti iš E.Gentvilo žalą, kurią uostas esą patyrė, laiku nesumokėjęs dalies pinigų krantinių statytojams. Uosto reikalavimą sumokėti tokią pat sumą E.Gentvilas buvo gavęs dar 2016 metais.
Teigiama, kad žala buvo padaryta, netinkamai įgyvendinant uosto direkcijos, kai jai vadovavo E.Gentvilas, pasirašytas rangos sutartis su įmonėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, Austrijos „Strabag Wasserbau“ ir Danijos „Rohde Nielsen“.
E.Gentvilas BNS patvirtino nekeičiantis nuomonės, jog ieškinys yra beviltiškas ir patirtos žalos teisme nepavyks įrodyti. Be to, anot liberalų lyderio, šiuo ieškiniu uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus siekia politinių tikslų.
„Aš traktuoju, kad tai yra ne uosto direkcijos, o A.Vaitkaus ieškinys už uosto direkcijos pinigus. A.Vaitkus negavo nei ministerijos pritarimo ar nurodymo, nei uosto direkcijos pritarimo ar nurodymo. Tai yra jo vienasmenis sprendimas pateikti šį ieškinį. (...) A.Vaitkus akivaizdžiai prieš mane pradėjo politinį procesą ir daro tai jau ne pirmą kartą“, – BNS sakė E.Gentvilas.
Pasak jo, 2016-ųjų birželį, kai uosto direkcija jam pirmą kartą pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, A.Vaitkus jau buvo patvirtintas socialdemokratų kandidatų sąraše į Seimą. Atsisakius šią pretenziją tenkinti, uosto direkcija beveik dvejus metus nesiėmė jokių veiksmų ir ieškinį teismui pateikė tik pernai liepą, kai jau buvo pradėta kalbėti apie galimus kandidatus į Klaipėdos merus, vienu kurių vėliau tapo ir A.Vaitkus.
E.Gentvilo teigimu, ieškiniu taip pat prašoma kompensuoti ir 2013–2015 metais uosto prarastas lėšas, nors direkcijai tuo metu jau vadovavo A.Vaitkus.
„Tuo metu aš jau buvau Seimo narys. A.Vaitkaus parašais ir sprendimais atsirado šitie praradimai, jei tai yra žala, nors aš taip nemanau, tai buvo normali komercinė rizika, tokiu atveju A.Vaitkus turi būti bendraatsakovas. Jis turi atsakyti už didelę dalį, apie 700 tūkst. eurų žalos“, – aiškino E.Gentvilas.
Jis patvirtino siūlęs uosto direkcijai susitarti taikiai, jei pastaroji atsiimtų ieškinį ir kompensuotų bylinėjimosi išlaidas, tačiau direkcija atsakė šiame etape galimybės taikos sutarčiai nematanti.
Su A.Vaitkumi BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti.
Klaipėdos apygardos teismas pernai spalį nusprendė perduoti ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Tokį prašymą teismui pateikė E.Gentvilas, jam neprieštaravo ir Klaipėdos uosto direkcija. Anot teismo, atsižvelgta į tai, kad E.Gentvilo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniuje.
Teismai jau anksčiau yra nutarę, kad uosto direkcija nepagrįstai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau“ ir priteisė uostui sutartyje numatytą baudą, ji taip pat rangovams nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismai ją įpareigojo sumokėti skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis.
E.Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, kad sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 2,6 mln. eurų, kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.
Klaipėdos uostui E.Gentvilas vadovavo nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą.
