Jolita ir Saulius daug metų gyveno Vilniuje. Dirbo darbus, skubėjo, kol, kaip sako Jolita, vieną dieną ėmė ir pavargo.
Tada pradėjo ieškoti kitokios kasdienybės – lėtesnės. Ir rado, nors irgi su daug darbo. Tačiau ir malonumo daugiau.
500 krūmų rožių
„Čia nėra tos rožės, kurios tinkamos skynimui, ant ilgų stiebų, papuošimui“, – stovėdama savo rožyne, kur šalia rožių vietos yra ir daugybei kitokių gėlių sako Jolita ir nusijuokia išgirdusi komentarą, kad turbūt čia renginių puošybai Mantas Petruškevičius gėlių neieško: „Ne, tikrai neatvažiuoja. Bet atvažiuoja moterys, kai nori papuošti artimųjų šventę, čia pažįstami, draugai, tarkim, nori papuošti sūnaus vestuves.“
Šiemet pavasaris ir vasaros pradžia buvo tokia, kad ir rožės delsė žydėti. Paprastai birželio vidury čia būdavo pats žydėjimo įkarštis, kai tuo metu šią vasarą rožės tik tik skleidėsi, tačiau dėl to žiedų sezonas tik pailgėjo.
Jolita pasakoja, kad šiemet vėlavo ir istorinės rožės – tos, kurių laukia labiausiai aromaterapeutai, hidrolatų gamintojai.
Šiame ūkyje auga apie 500 krūmų 30 veislių rožių.
„Turi atsirinkti rožes, nes požiūris paprastas – gyvena tas, kas nori gyventi. Kas nenori gyventi, tas negyvena, pasirinkimas paprastas. Tai negali auginti – arba aš nenoriu auginti rožių, kurios yra labai lepios arba lengvai pasiduoda ligoms.
Nenoriu auginti rožių, kurios labai nušąla ir iššąla. Nes jas visas reikia tucint-pucint, nukirpinėti, dengti. O kai kiekiai didesni, neapibėgsi ir neužteks medžiagų, kad viską uždengtum, o paskui nudengtum, ne. Vadinasi, auga tai, kas auga. Nedengiu, netgi turiu porą „David Austin“, angliškųjų, tai ir jų nedengiu“, – savo požiūrį dėsto Jolita.
Turi atsirinkti rožes, nes požiūris paprastas – gyvena tas, kas nori gyventi. Kas nenori gyventi, tas negyvena, pasirinkimas paprastas.
Isterija „noriu noriu“ jau praėjo
Jos teigimu, laikas, kaip sako, „isterija – noriu noriu“, jau praėjo: „Kai užsikreti rožialige, tada taip būna. Visus katalogus žiūri – aaa, šito neturiu, šitą noriu pabandyti, šito būtinai reikia. Šitai jau pagydyta, viskas, tai mes jau išgyvenome.
Būna paskui kita fazė, kai daugmaž atsirenki, ko tau reikia, pradedi įsivaizduoti, kokių žiedų tau reikia, kokios rožės būna, kaip jos žiemoja, ar neserga, koks augumas, ar jos darbščios ir produktyvios, nes vienos subrandina mažiau žiedų, kitos duoda ir duoda. Kvapumas, žinoma, bet kokiu atveju. Kai prasideda destiliavimas, kiekvieną rytą eini rinkti žiedų, destiliuoji ir paskui turi rezultatą. Ir tas rezultatas būna kiekvieną kartą skirtingas.“
