Beveik tūkstančio pasaulio teisuoliais pripažintų Lietuvos žydų gelbėtojų pavardes skaitė premjerė Ingrida Šimonytė, pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis, užsienio šalių ambasadoriai, gelbėtojų giminaičiai, žydų bendruomenės atstovai, moksleiviai.
Renginyje kalbėjusi ministrė pirmininkė susirinkusiesiems priminė kelių žydų gelbėtojų – Kupraičių ir Radlinskų šeimų bei seselės Juozapos Kibelaitės – ir jų išgelbėtų žmonių istorijas bei pažymėjo, kad tokių istorijų visoje Lietuvoje buvo daugiau kaip pusantro tūkstančio.
„Gelbėjo ūkininkai ir gydytojai, našliai ir vienuolės, profesoriai ir tarnaitės, dvasininkai ir mokytojai. Gelbėjo, nes kitaip negalėjo. Gelbėtojai su tais, kuriuos slėpė, dalijosi viskuo – namais, duona, šiluma, šviesa ir tikėjimu teisingumo pergale. Atkakliai priešindamiesi brutaliai Holokausto kasdienai, rizikuodami visos šeimos narių gyvybėmis, jie rašė mūsų tautos atjautos ir didvyriškumo istorijos puslapius“, – sakė premjerė.
Lietuvos žydų gelbėtojų diena į Lietuvos valstybės atmintinų dienų kalendorių buvo įrašyta prisimenant VU bibliotekininkę Oną Šimaitę, jai 1966 metų kovo 15 dieną suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti 924 Lietuvos piliečiai, gelbėję žydus nuo Holokausto. Pagal šalies gyventojų skaičių tai – antra didžiausia žydų gelbėtojų šalis pasaulyje.
Anot Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, jei ne šie didvyriai, Holokausto aukų galėjo būti dar daugiau nei 96 proc. arba 230 tūkst. nužudytų žydų kilmės Lietuvos piliečių.
„Laikas negailestingas, kasmet gelbėtojų ir išgelbėtųjų lieka vis mažiau, tačiau prisiminimai apie jų išgyvenimus išnykti negali. Džiaukimės, kad vaikai kol kas gali istorijos mokytis ne vien iš vadovėlių, bet ir klausydamiesi autentiškų liudytojų pasakojimų. Darysime viską, kad tie pasakojimai būtų perduodami ne tik mūsų vaikams bei anūkams, bet ir ateities kartoms“, – sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
