„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 04 07

Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai neištvėrė: „Esame nusiminę, pažeminti, įbauginti“

„Dirbame Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) Lazdynuose. Gyvename ir dirbame vergovinėje santvarkoje, kur taikomas pastovus psichologinis teroras, žeminimas, menkinimas“, – rašome 15min siųstame laiške, pasirašytame ligoninės darbuotojų vardu. Ligoninės direktorius Algimantas Pamerneckas išsakytų pretenzijų nei patvirtino, nei paneigė. Ilgai delsęs su 15min jis nutarė susitikti kitą savaitę.
Vilniaus universitetinės ligoninės pastatas Lazdynuose
Vilniaus universitetinės ligoninės pastatas Lazdynuose / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Laiškas ilgas – jame paliečiama daugybė darbo ligoninėje aspektų. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys, kad chirurginės operacijos, net planinės, esą atliekamos naktimis.

„Verčiama atlikti kuo daugiau operacijų naktimis, kad nebūtų gaila mokėti už budėjimus, nors pagal ES reglamentus, mokslininkų plačias studijas ir išvadas naktinis darbas, o ypač operacijos, yra ypač pavojingos pacientams: didėja komplikacijų rizika, sunkesnis ir ilgesnis sveikimas po operacijos. Tai lemia žmogaus fiziologija: naktį organizmas ilsisi ir atgauna jėgas. Kitu atveju patiria didelį stresą“, – pažymima laiške.

Esame nusiminę, pažeminti, įbauginti žmonės.

Jame sakoma, kad ligoninės medicinos personalas turi vos pusvalandžio pietų pertrauką. Akcentuojama – ji neapmokama: „Per metus susidaro apie 1 mėnesį neapmokamo darbo. Žinia, medikas, ypač tokioje ligoninėje, kur didžiausias srautas ekstrinių pacientų Lietuvoje, nepasakys, kad pacientas po avarijos palauks, nes man dabar pietų pertrauka...“

Laiške kritikos strėlės skrieja į ligoninės direktoriaus Algimanto Pamernecko pusę: „Jis aktyviai demonstruoja, kad esame sekami kamerų ir teigia, kad reikia optimizuoti darbą (kaip vištų rūšiavimo fabrike) ir taupyti dirbančiųjų sąskaita: 1 žmogus dirba už 2–3 ir tai yra norma.“

Direktorius esą verčia ir taupyti: pirštines, medikamentus, kitas medicinines priemones: „Teigiama, kad ligoninė klestinti ir gaunanti didžiausius atlyginimus Lietuvoje. Tačiau, jei pavyktų apžiūrėti visą „virtuvę“, pamatytumėte, kad per dabartinio direktoriaus kadenciją administracinio personalo padidėjo mažiausiai 3 kartus, o dirbančiojo maždaug tiek sumažėjo.“

RVUL žmogiškųjų išteklių duomenys, paimti iš 2018 metų veiklos ataskaitos.
RVUL žmogiškųjų išteklių duomenys, paimti iš 2018 metų veiklos ataskaitos.

Požiūris į medicinos personalą esą yra žeminantis. Darbdavys esą visai nesirūpina kolektyvo gerove – nei psichine, nei fizine sveikata: „Mes, dirbantys medikai (vergai), neturime teisės pasidaryti jokių tyrimų. Metinė medicininė patikra vyksta dėl pliuso. Paskutinis lašas: kovo 29 d. paaiškėjo, kad gydytojas-rezidentas (traumatologas) susirgo tymais. Ir vietoje to, kad būtų pateikiama informacija apie situaciją ir kokios priemonės bus taikomos, administracijos nurodymu liepta neskleisti informacijos ir nekelti panikos.“

Laiško autorius atsiprašo už padrikas mintis ir emocijas. „Bet visa tai yra tiesa – ir tik aisbergo viršūnė. Esame nusiminę, pažeminti, įbauginti žmonės, kurie siekė svajonės pagal pašaukimą, o teko iš laisvos Lietuvos grįžti į net ne sovietmetį“, – apgailestaujama laiške.

Pasipriešinimas baudžiamas

Kadangi laiške pateikiama informacija buvo anoniminė, 15min susisiekė su keliais RVUL darbuotojais.

RVUL toksikologas Markas Barkovskis yra ir ligoninės Darbo tarybos narys, Vilniaus rajono Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas, Lietuvos greitosios pagalbos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas.

RVUL priėmimo skubios pagalbos skyriuje jis dirba daugiau nei 10 metų.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Lazdynų ligoninė
Mato Miežonio / 15min nuotr./Lazdynų ligoninė

„Matau, kad darbo sąlygos jame labai pablogėjo. Administracija sužlugdė šį skyrių, o kalti lieka darbuotojai. Beveik visi yra perdegę ir dirba, nes reikia išmaitinti šeimą. Atsimenu, dar prieš 7 metus eidavau į darbą su šypsena. Nors dirbti buvo sunku, nuotaika buvo gera, darbuotojai vienas kitą palaikė. Dabar retas kuris šypsosi, kolektyvo nebeliko, vienas kitą skundžia, apie pagalbą išvis nėra ką kalbėti. O taip yra dėl nežmoniškų krūvių, darbuotojų pervargimo, pastovaus spaudimo iš administracijos“, – asmeniniu požiūriu dalijosi M.Barkovskis.

Retas kuris šypsosi, kolektyvo nebeliko, vienas kitą skundžia, apie pagalbą išvis nėra ką kalbėti.

Anot jo, administracijos požiūris į medicinos darbuotojus yra blogas, nėra jokios komunikacijos – bendraujama tik per direktoriaus įsakymus: „Bet koks pasipriešinimas administracijai yra baudžiamas atostogų atšaukimu, nepalankiu darbo grafiko sudarymu.“

Darbuotojai – visada kalčiausi

Susipažinęs su anoniminiu kolegos laišku M.Barkovskis jį įvertino ne kaip skundą, o pagalbos šauksmą: „Ne visi žmonės gali viską mesti ir išeiti dirbti kitur ar emigruoti. Daugumai tai yra vienintelis pajamų šaltinis, todėl viešai kalbėti jie bijo.“

M.Barkovskis patvirtino, kad planinės operacijos ligoninėje atliekamos visą parą, kartais net ekstra operacijos turi laukti, nes nėra laisvų operacinių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skubios pagalbos ir traumų skyrius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skubios pagalbos ir traumų skyrius

Pietums nėra nustatytas konkretus laikas. „Jei dirbi naktį ir turi daug pacientų, negali išeiti, nes gausi skundą: pacientai laukia, o gydytojas drįsta eiti išgerti kavos ar pavalgyti! Juk jie moka mokesčius ir turi būti apžiūrėti čia ir dabar! Administracija negina darbuotojų. Jei gaunama skundų, darbuotojai turi rašyti pasiaiškinimus, gali būti nuimti priedai, nesvarbu, ar pacientas buvo teisus, ar ne. Kova už savo teises prilygsta savižudybei. Prasidės tikrinimai, tarnybiniai, darbuotojams lengviau išeiti į kitą darbovietę nei kentėti“, – kalbėjo M.Barkovskis.

Per ankstesnę A.Pamernecko vadovavimo ligoninei kadenciją, M.Barkovskio požiūriu, iš darbo išėjo gerų specialistų, ligoninė neteko kvalifikuotų slaugytojų ir darbui atsidavusių slaugytojos padėjėjų.

„Sunkiausiuose skyriuose, Skubios pagalbos, Intensyviosios terapijos, operacinės, chirurgijos ir kituose, justi darbuotojų stygius. Vienai slaugytojai ir padėjėjai tenka nuo 10 iki 30 ar net daugiau pacientų. O juk jos daugiausiai laiko praleidžia su pacientu. Gydytojas skiria gydymą, bet juk slaugytojos leidžia ir dalija vaistus, atlieka procedūras. Padėjėjos maitina, prausia ir padeda ligoniams. Apie kokią kokybę, saugumą ir savalaikę pagalbą galime šnekėti? Pridėkime darbuotojų pervargimą ir žiniasklaidoje turime nuolatinius pacientų skundus“, – konstatavo M.Barkovskis.

Apie kokią kokybę, saugumą ir savalaikę pagalbą galime šnekėti?

Idealiausia, kai vienam gydytojui padeda dvi slaugytojos ir keturios jų padėjėjos: „Skubios pagalbos skyrius yra vienas sunkiausių, per jį praeina po kelis šimtus pacientų kasdien. Slaugytoja yra priskirta 3–5 gydytojams. Todėl visada reikia laukti, kol ateis slaugytoja, tarkime, tavo pacientui suleisti vaistų ar paimti kraujo. Dėl to susidaro eilė, kyla pykčiai. Kaltė verčiama darbuotojams, nors atsakomybę turėtų prisiimti administracija dėl nepalankių darbo sąlygų kūrimo ir darbuotojų trūkumo.“

Taupo net pirštinėms?

M.Barkovskis neslepia, kad taupymo režimas ligoninėje įjungtas visu pajėgumu.

„Šiukšlės išverčiamos į didelį maišą, o tas, kuris buvo šiukšliadėžėje, paliekamas, nors yra nešvarus. Skaičiuojama, kiek per parą sunaudojama vienkartinių pirštinių, kodėl vieną parą mažiau, o kitą daugiau. Perkamos pigesnės – ne tik vinilinės, bet ir lateksinės. Savaitgaliais dažnai nėra vienkartinių popierinių rankšluosčių. Jei yra įtariama infekcija ir reikia antibiotikų, kad juos gautum tenka pereiti visą biurokratinį kelią, nesvarbu, kad yra indikacijos, daug literatūros, kuri nurodo, kaip skirti antibiotikus, ir kam“, – dėsto M.Barkovskis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai

Darbdavys turi aprūpinti darbo apranga, bet dauguma jos esą net nematė, o tie, kurie gavo, negali dėvėti – per maža arba per didelė: „Darbuotojų persirengimo patalpoje nėra nei muilo, nei popieriaus, net unitazas neturi dangčio, prasta ventiliacija. Todėl daugelis darbuotojų persirenginėja darbo kabinetuose, nors tai prasilenkia su higiena ir infekcijos kontrole.“

Kalbant apie tymų atvejį ligoninėje, M.Barkovskio įsitikinimu, jei jauni gydytojai būtų tylėję, niekas ir nežinotų: „Administracija daug ką stengiasi paslėpti. Ne veltui per A.Pamernecko kadenciją padaugėjo darbuotojų administracijoje: patarėjai, padėjėjai, teisininkai ir pan.“

Pripažįsta tik skaičius

RVUL darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jelena Jurėnienė 15min redakcijai atsiųstą anoniminį darbuotojo laišką įvertino kaip padriką ir emocionalų: „Tokį rašytų skęstančio laivo įgula, kuri turi jau tik mažytę, kas minutę blėstančią viltį išsigelbėti.“

J.Jurėnienė ne kartą įsitikino, kad ligoninės direktorius A.Pamerneckas pripažįsta tik skaičius ir problemų, kurios nepamatuojamos skaičiais, nelaiko problemomis.

„Kiek atlikta operacijų per parą, kiek iš jų po 23 val., kiek konsultacijų, kiek pacientų priėmimo skyriuje buvo per parą, kiek apsilankė po 23 val., kiek valandų per mėnesį/metus buvo užimta operacinė (ės) ir t.t.“, – direktoriui rūpimus klausimus vardijo J.Jurėnienė.

Matyt, ir jie prispausti administracijos taip, kad nebelieka nieko – tik maksimaliai spausti savo personalą.

Ji nėra girdėjusi, kad administracija domėtųsi, kaip darbuotojai jaučiasi darbo vietoje, koks skyrių kolektyvuose mikroklimatas.

„Tai turėtų būti skyriaus vedėjų bei vyresniųjų slaugytojų prerogatyva, bet, matyt, ir jie prispausti administracijos taip, kad nebelieka nieko – tik maksimaliai spausti savo personalą. Tai glaudžiai susiję su darbo krūviu, pareiginėmis instrukcijomis, kurioms administracija priskiria vis daugiau darbų bei įtraukia sąvoką, „atlikti kitus tiesioginio vadovo nurodymus”, kuri, mano manymu, yra šiuolaikinės vergovės egzistavimo įrodymas.

Pareiginėse instrukcijose nurodoma labai daug papildomų funkcijų tam, kad nereiktų įdarbinti papildomo žmogaus ar su darbuotoju sudaryti sutarties dėl papildomo darbo, kuris būtų apmokamas kaip tai numato teisės aktai“, – svarstė J.Jurėnienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kiek ji domėjosi Darbo inspekcijoje, pietų pertrauka gali būti neįskaičiuota į darbo laiką tik tuomet, kai darbuotojas gali palikti savo darbo vietą. Ligoninėje, dirbant bet kokiame skyriuje, tai esą neįmanoma.

„Tai reikia vežti pacientą tyrimams, tai į/iš operacinės, reanimacijos, tai kam nors bloga, tai guldomas naujas pacientas, tai prasidėjo kraujavimas ar kt. Pasibaigus operacijai komanda išveža pacientą, perkelią į lovą, sutvarko operacinę, įrangą bei ruošiasi kitai operacijai, tačiau administracija skaičiuoja, kad personalas dirba tik tiek, kiek pacientas yra operacinėje, bet neatsižvelgia, kad laikas pasiruošti ir susitvarkyti irgi reikalingas.

Per dideli darbo krūviai vienareikšmiškai mažina darbo kokybę, padidina klaidų riziką, sukelia perdegimo sindromą.

Manoma, kad 30 minučių tarp vieno paciento išvežimo ir kito įvežimo yra mūsų „auksinis“ laikas. Jei vienos operacinės plane įrašytos, tarkime, 4 operacijos – tarp jų susumavus susidaro 1,5 val. – tai, administracijos teigimu, yra laikas, kai personalas ilsisi“, – pasakojo profsąjungos pirmininkė.

Anot jos, ligoninėje medicinos personalas nevalgo ilgiau nei 10–15 minučių: „Išskyrus administraciją, jos oficiali neapmokama pietų pertrauka yra 45 min., kai užrakinamos visos durys, telefonai neatsako.“

Profsąjunga šiuo metu ruošia kolektyvinę sutartį, kurioje pietų pertrauka būtų įtraukiama į darbo laiką.

Atkreipiamas dėmesys, kad Medicinos įstaigų profsąjunga „Solidarumas“ nepasirašė Šakos kolektyvinės sutarties, kadangi nebuvo susitarta dėl darbo krūvių reguliavimo tvarkos.

Klaidos ir perdegimo sindromas

J.Jurėnienė pasakojo, kad, pavyzdžiui, susirgus vienai slaugytojai skyriuje iš trijų slaugytojų lieka tik dvi, kurios slaugo 50 pacientų. Tas pats ir su padėjėjomis. Dažniausiai pavadavimai esą nėra skiriami. Reanimacijoje slaugytojai prižiūri 3–4 pacientus, nors turėtų 1–2.

Anot jos, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų darbo krūviai yra nereguliuojami, nekontroliuojami, neadekvatūs, o kartais net sunkiai suvokiami.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Operacijos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Operacijos akimirkos

„Dažnai žiniasklaidoje pasirodo straipsnių, kuriuose žmonės nepatenkinti savo sergančių giminaičių priežiūra. Tačiau neįmanoma atlikti visų gydytojo paskyrimų, būtinų slaugos veiksmų, kurjerio darbo (transportuojant pacientus, tyrimus į laboratoriją), viską dokumentuoti (slaugos istorijų pildymas) kai slaugytojo žinioje 15–30 pacientų.

Sterilizacinės darbuotojų per pastaruosius dvejus metus labai sumažėjo. Vertinant, kad operacijų skaičius augo, konsultacijų skaičiai, krūvis likusiems tenka labai didelis. Per dideli darbo krūviai vienareikšmiškai mažina darbo kokybę, padidina klaidų riziką, sukelia perdegimo sindromą“, – neslėpė J.Jurėnienė.

Manoma, kad 30 minučių tarp vieno paciento išvežimo ir kito įvežimo yra mūsų „auksinis” laikas.

Ligoninė ne kartą didžiavosi, kad jos turima įranga ir naujausios technologijos sukuria puikias sąlygas teikti kokybiškas ir efektyvias ambulatorines bei stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

„Tačiau ar tikrai vien tik turint naujausią įrangą ir neturint pakankamai personalo įmanoma suteikti pacientui kokybišką paslaugą?“, – retoriškai klausė pašnekovė.

Vadovo metų alga augo 6 tūkst. eurų

„Svarstant darbo apmokėjimo tvarką, skirtų iš PSDF lėšų darbuotojų atlyginimų klausimą, administracija tik sukuria vaizdą, jog yra konsultuojamasi su profsąjungomis ir Darbo taryba. Tačiau realybėje viskas yra jau nuspręsta ir į jokius pasiūlymus nėra reaguojama“, – konstatavo J.Jurėnienė.

Oficialiame ligoninės internetiniame puslapyje skelbiami skirtingų darbuotojų 2018 m. IV ketvirčio vieno mėnesio atlyginimų vidurkiai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Pagal pateiktą statistiką administracijos darbuotojo atlyginimas vidutiniškai sudarė 1 186, gydytojų – 1 794, slaugytojų – 1 207, kito personalo, teikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugas – 984 eurus iki mokesčių.

„A.Pamerneckas žiniasklaidoje ligoninės personalo atlyginimą vertina kaip patraukliausią Vilniuje“, – priminė J.Jurėnienė, tačiau atkreipė dėmesį, kad Santaros klinikose slaugytojai uždirba daugiau. IV ketvirčio duomenimis, jų vidutinė alga buvo apie 200 eurų didesnė ir siekė apie 1411 eurų iki mokesčių.

A.Pamerneckas žiniasklaidoje ligoninės personalo atlyginimą vertina kaip patraukliausią Vilniuje.

Paties A.Pamernecko metinis darbo užmokestis „popieriuje“ per metus išaugo apie 6 tūkst. eurų.

Ligoninės išlaidos vadovo darbo užmokesčiui 2017 m. sudarė 34 288,19 Eur, 2018 m. – 40 366,74 Eur.

Nurodė, kaip ir ką cituoti

Anoniminį darbuotojo laišką 15min persiuntė RVUL specialistei ryšiams su visuomene Justinai Petravičienei. Buvo prašoma pakomentuoti susidariusią situaciją ir atsakyti į laiške išdėstytas pretenzijas.

„Laišką gavome. Šiandien nepažadu, nes reikia ir duomenų, ir pasitikslinti skaičius. Manau, rytoj – realus laikas“, – antradienio rytą taip į laišką sureagavo J.Petravičienė.

Tačiau trečiadienį vietoje atsakymų redakcija sulaukė ne tik kvietimo atvykti į ligoninę, bet ir nurodymo, kaip turėtų būti atspindėta jos pozicija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas

„Susipažinę su Jūsų redakcijos pateiktais klausimais ir siekdami Jums atsakyti tiksliai ir išsamiai, kviečiame Jus atvykti į ligoninę bet kada – sudarysime sąlygas išsiaiškinti rūpimus klausimus. Maloniai prašome iš anksto suderinti atvykimo laiką. Ligoninės administracija prašo šį ligoninės paaiškinimą paskelbti visą, ištisai toje pat publikacijoje, cituojant kabutėse, be straipsnio autorių ar leidinio redakcijos intarpų citatos tekste, nurodant prieš citatą, jog tai yra RVUL administracijos paaiškinimas“, – administracijos nurodymą persiuntė J.Petravičienė.

Ligoninės administracija prašo šį ligoninės paaiškinimą paskelbti visą, be straipsnio autorių ar leidinio redakcijos intarpų citatos tekste.

15min norėjo A.Pamernecko poziciją išklausyti kiek įmanoma greičiau – kad ir tą pačią dieną, ir dėl tokios galimybės kreipėsi. Tačiau kelias dienas iš ligoninės nebūta jokių žinių ir tik penktadienį J.Petravičienė pranešė, kad direktorius su žurnalistais susitiks balandžio 9 dieną.

Sunku spręsti, ar A.Pamernecko darbotvarkė tokia įtempta, mat paskutinis įrašas skiltyje „Vadovų darbotvarkės“ nukelia dar į praėjusių metų rugpjūtį: „Rugpjūčio 6 d. – 17 d. direktorius dr. Algimantas Pamerneckas atostogauja.“

Direktorius atostogauja.
Direktorius atostogauja.

Susitikimo su A.Pamernecko rezultatus ir vadovo argumentus 15min skaitytojams pristatys antroje straipsnio dalyje.

Ministerijai – ne atsakymas, o moralas

Dėl komentaro 15min kreipėsi ir į RVUL steigėją – Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

„Kas susiję su RVUL darbuotojų skundais, SAM jau kreipėsi į RVUL vadovybę, kad ši paaiškintų susidariusią situaciją ir pateiktų aiškius sprendimus, kaip numatyta ją koreguoti. Už darbovietės mikroklimatą, tinkamą darbo organizavimą, personalo vadybą ir kitus vidaus procesus tiesiogiai atsako vadovas. Todėl jo yra prašoma atsakymų į visus darbuotojų pateiktus klausimus ir kaltinimus“, – paaiškinime atsakė SAM komunikacijos skyriuje dirbanti Gabrielė Banaitytė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerijos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerijos

A.Pamernecko laiško ministerija sulaukė penktadienį. Tik atsakymų į adresuotus klausimus jame nėra.

„Prieš atsakydamas į Jūsų 2019 m. balandžio 3 d. laišką, informuoju Jus, kad nesutinku su Jūsų teiginiu, jog man iš Sveikatos apsaugos ministerijos persiųstame „anoniminiame skunde“ esantys kaltinimai galėtų būti vadinami informacija, kaip tai Jūs teigiate savo laiške.

Tikiuosi, kad ir toliau bus laikomasi objektyvumo šiame padidintos korupcijos grėsmę keliančio pretendento į ligoninės vadovo vietą interesais organizuotame dar viename išpuolyje prieš ligoninę ir mane asmeniškai, o dabar dar ir prieš sveikatos apsaugos sistemą bei asmeniškai ministrą, kuris turės spręsti, ką skirti ligoninės vadovu.

Kaltinimų, ypač nepagrįstų, vadinti informacija nederėtų.

Jums, kaip Jūs teigiate savo laiške, yra svarbu visuomenės pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema, todėl kaltinimų, ypač nepagrįstų, vadinti informacija nederėtų, nes tai trukdytų mums siekti bendro tikslo – didinti visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema.

Toliau, atsakydamas į Jūsų 2019 m. balandžio 3 d. laišką, paaiškinu, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojams ir man, kaip ligoninės direktoriui, yra svarbi tiek ligoninės, tiek jos medicinos darbuotojų bendrai profesinė reputacija. Todėl į žurnalisto darbą UAB „15min“ dirbančios Dovilės Jablonskaitės kaltinimus įsigilinsime ir į juos atsakysime, nepriklausomai nuo to, kaip šie kaltinimai būtų vertinami. Tuo tikslu dar 2019 m. balandžio 9 d. gerb. D.Jablonskaitę pakvietėme atvykti į ligoninę, kur sudarysime sąlygas gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus“, – rašė A.Pamerneckas ir į susitikimą, kuris turėjo būti interviu su žurnaliste, pakvietė atvykti ir SAM atstovus.

Laimėtojai koją pakišo interesai

15min primena, kad konkursas RVUL direktoriaus pareigoms užimti baigėsi praėjusių metų liepą. Jį laimėjo dabartinė Karoliniškių poliklinikos vadovė dr. Jelena Kutkauskienė.

RVUL darbuotojai neslėpė labai laukę naujosios direktorės ir naujų vėjų įstaigoje. Tačiau konkurso rezultatus A.Pamerneckas apskundė teismui, girdi, konkurso atranka buvo neskaidri, todėl konkurso rezultatai – neteisėti. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas A.Pamernecko skundą atmetė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jelena Kutkauskienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Jelena Kutkauskienė

Tačiau būtent 15min, kurį A.Pamerneckas kaltina dalyvaujant „pretendento į ligoninės vadovo vietą interesais organizuotame dar viename išpuolyje“, atskleidė, kad J.Kutkauskienės vadovaujama Karoliniškių poliklinika yra sudariusi ne vieną viešųjų pirkimų sutartį su įmone „Limeta“, o bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Kutkauskas yra direktorės vyras. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Šių metų vasarį VTEK nusprendė, kad J.Kutkauskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

J.Kutkauskienės ateitis naujose pareigose RVUL liko nežinioje.

„Šiuo metu yra vertinama informacija, susijusi su konkurso laimėtojos patikimumu eiti vieno aukščiausių ligoninių lygmens vadovo pareigas. SAM, kaip ir visada, sieks užtikrinti, kad ligoninėms vadovautų tik aukščiausius skaidrumo reikalavimus atitinkantys asmenys. Sprendimai, susiję su RVUL nuolatinio vadovo paskyrimu, bus priimti artimiausiu metu“, – 15min paaiškino G.Banaitytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs