2020 09 24

Vilniaus vaikai gali likti be futbolo, krepšinio, karatė ar kitokių būrelių: mokyklų salių kainos šokiravo

Nuo šių mokslo metų Vilniuje pradėjo galioti nauja tvarka, pagal kurią švietimo įstaigos neformaliojo vaikų švietimo vykdytojams nuomoja sporto sales ir kitas patalpas. Dabar tai daroma centralizuotai, nes, kaip teigė savivaldybė, norima skaidrumo. Konkursai dar nesibaigė, o kritika pasipylė – dėl kainų, informacijos konkursui pateikimo. Savivaldybės atstovai sako, kad viskas vyksta pagal planą.
Vaikų futbolo būrelis
Būrelis / Sauliaus Žiūros nuotr.

Žadėjo skaidriau ir efektyviau

Birželį skelbdama apie būsimus pokyčius nuomojantis stadionus, sporto aikštynus, baseinus, sporto sales, kabinetus ir kitas sporto, kultūros, meno ar švietimo veiklai tinkamas patalpas, Vilniaus miesto savivaldybė žadėjo, kad rezervacijos sistema bus supaprastinta ir atnaujinta.

„Rezervuoti ar išsinuomoti šias sales galės ne tik organizacijos, bet ir kiekvienas vilnietis. Tai padaryti bus galima interneto platformoje „Active Vilnius“ („Aktyvus Vilnius“), kuri pradės veikti rudenį“, – teigta pranešime spaudai.

„Priėmus šį sprendimą, pagaliau bus galima skaidriau ir efektyviau išnaudoti sporto sales, kabinetus bei kitas treniruočių patalpas. Nebeliks užkulisiniais susitarimais grįstų nuomos sutarčių ir visos sostinės ugdymo įstaigos žais pagal vienodas taisykles.

Mokyklos, iki šiol nieko neįsileidusios, atvers duris treniruotėms, korepetitorių užsiėmimams ir būreliams.

Mokyklos, iki šiol nieko neįsileidusios, atvers duris treniruotėms, korepetitorių užsiėmimams ir būreliams. Šiuo sprendimu užtikrinsime skaidrų ir kokybiškesnį vaikų ir jaunimo ugdymą, kuris šiandien išlieka itin aktualus“, – birželio vidury kalbėjo mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Ir puikus įrankis, ir skubota

Jau kuriant sistemą neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) paslaugų teikėjai turėjo nemažai pastabų savivaldybei, tačiau tuomet teigta, kad susitarti dėl pagrindinių dalykų pavyko. Vis dėlto atėjo ruduo ir išaiškėjo naujos problemos.

„Šiandien turime pratęsto konkurso paskutinę dieną (rugsėjo 24-oji – red.past.). Vertinu dvejopai. Iš vienos pusės tai puikus įrankis, kuris leidžia mokykloms paprastesniu būdu išsinuomoti sales. Tai ir kainų matymas, ir pačių salių, kabinetų aprašymas, parodymas prieš renkantis yra geras dalykas.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vaikai būrelyje
Sauliaus Žiūros nuotr./Vaikai būrelyje

Bet kadangi sistema savivaldybės yra paleista skubiai, kaip ir buvo nuo pat pradžių mūsų asociacijos šnekėta, kad nereikia skubėti, susiderinti, tai dabar mes turime rezultatą. Pirmiausia jis yra toks, kad iki nurodytos rugsėjo 15 dienos į sistemą nebuvo sukeltos visos salės, nors pagal aprašą tai privalėjo mokyklos padaryti. Be to, nebuvo iki to laiko matomos salių kainos, niekas nežinojo, ko laukti ir ko tikėtis. Kainas pamatė tik rugsėjo 15-ąją. Dar vienas dalykas – labai lengvai leista mokyklų vadovams nurodyti laisvas valandas, vieni nurodo, kaip ir buvo tikėtasi, kad laisvos valandos yra po pamokų – 15, 16, 17 val. Tai kaip ir normalus dalykas. Bet yra mokyklų, kurios nurodė vieną dieną, pvz., penktadienį, o laisvos valandos yra nuo 8 iki 18 val.“, – problemas dėstė Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė Neringa Juškienė.

Blogiausias dalykas, anot N.Juškienės, yra tas, kad paskelbus konkursą rugsėjo 15 d. ir radus neatitikimų, jie pradėti taisyti – kainos vienur didėja, kitur mažėja, salių atsiranda arba jos dingsta. „Informaciją sugaudyti toje sistemoje, kas kur pasikeitė, fiziškai neįmanoma. Buvo keltas klausimas savivaldybės atsakingiems asmenims. Jie iš principo atsakė, kad tai ne jų pareigos, nes mokyklų vadovams suteiktas įrankis ir būtent jie atsakingi už visą informaciją“, – sakė direktorė.

Iki rugsėjo 15 d. į sistemą nebuvo sukeltos visos salės, nors pagal aprašą tai privalėjo mokyklos padaryti. Be to, nebuvo iki to laiko matomos salių kainos, niekas nežinojo, ko laukti ir ko tikėtis.

Prašymai sistemą stabdyti, kad būtų sutvarkyti visi neatitikimai, tikslo nepasiekė. Dabar, kaip sako N.Juškienė, neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikėjai iš esmės yra sutrikę – šoką sukėlė ir kainos, kurios bent jau daliai jų atrodė nepavežamos, ir tai, kad, tarkim, stadionų iš pradžių sistemoje iš viso nebuvo.

„Tų salių, kurių kainos buvo draugiškos NVŠ teikėjams, konkursai tikrai įvyks. Dėl kitų, kurių kainos buvo užkeltos, arba vyks nauji konkursai, arba gal dar šiandien bus pakeistos kainos, negaliu net komentuoti, gali būti, kad pateks biudžetinės sporto mokyklos, kurios nemoka nuomos, jos galės naudotis panaudos sąlygomis“, – kalbėjo N.Juškienė.

Jos manymu, problemų kelia ir tai, kad vaikai, kurie jau galbūt užsirašė į vieną ar kitą būrelį, jo gali savo mokykloje ir neturėti – jeigu NVŠ teikėjas nelaimės konkurso, nepaisant, kad veiklą vykdė ne vienerius metus toje įstaigoje. Dalis teikėjų net svarstė iš viso nutraukti savo veiklą.

Ieško sprendimų

Futbolo klubo „Vilnius“ vadovas Andrius Martinaitis nerimo neslepia. Jo teigimu, šios problemos aktualios ne tik futbolo ar krepšinio būrelius organizuojančioms mokykloms ir klubams, su tuo susiduria visi NVŠ paslaugų teikėjai.

Shutterstock nuotr./Futbolas
Shutterstock nuotr./Futbolas

„Labiausiai kliūna kainų skirtumas salėse. Nėra tokio apibrėžtumo. Juk „Aktyvus Vilnius“ atsirado siekiant autorizuoti visą infrastruktūrą ir sudaryti lygias konkuravimo teises įstaigoms, asociacijoms ir kitoms organizacijoms, pavieniams mokytojams, kad galėtų teikti neformalaus švietimo paslaugas. Manau, kad didžiausia priešprieša vyksta tarp biudžetinių įstaigų, kurios be konkurso užsiima sales (nekvestionuoju, blogai ar gerai jos dirba), turi pirmumo teisę, ir „privačių“ – sakau kabutėse, nes tai joks verslas, kiekvienas teikia paslaugą, papildančią pagrindinį ugdymą.

Mano asmenine nuomone, nėra gerai, nes mes sumokame komercinę kainą – mes norėtume dirbti Žirmūnuose, ten yra tik „Tauro“ sporto mokyklos salė, E.Pliaterytės progimnazija turi salę ir Žirmūnų gimnazija valdo salę, kurios nuomos kaina siekia apie 68 eurus už valandą. Dar noriu pasakyti apie maniežą Pilaitėje – ketvirčio šios aikštės nuomos kaina yra didesnė, nei nuomotis Baltijos futbolo akademijoje Karoliniškėse, kur irgi dengta aikštė. Kyla klausimas, kaip verslas, kuris investavo, moka paskolas, sugeba išnuomoti pigiau negu savivaldybė, pastačiusi už mokesčių mokėtojų pinigus ir teigdama, kad tai skirta viešajam interesui“, – kalbėjo A.Martinaitis.

Dar noriu pasakyti apie maniežą Pilaitėje – ketvirčio šios aikštės nuomos kaina yra didesnė, nei nuomotis Baltijos futbolo akademijoje Karoliniškėse, kur irgi dengta aikštė.

Futbolo klubo vadovas tikina, kad savo vaikų jie palikti likimo valiai neketina, net jeigu kažkurioje mokykloje konkurso nelaimės, o kai kur teks imti mažiau valandų, nei realiai treniruotėms reikėtų: „Vietoj dviejų trijų laikų nuomojamės vieną laiką ir bandysime dar į kitą objektą vežti. Kalbant konkrečiai apie futbolą, tėvai renkasi vaikams būrelius arčiau namų, tai logiška. Tai mes stengsimės dirbti rentabiliai, vieną laiką siekiame paimti konkurso būdu, jeigu laimėsime už tuos 68 eurus – dirbsime. Vieną kartą čia, kitą kartą kviesime vaikus šeštadieniais arba į Pilaitę, arba į „Sportimą“.“

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Pilaitės gimnazijos dengto futbolo maniežo atidarymas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Pilaitės gimnazijos dengto futbolo maniežo atidarymas

Bijo nuvilti vaikus

A.Martinaitis pritaria, kad iš esmės svarbiausia problema yra ta, jog vaikai į būrelius jau surinkti, bet gali taip nutikti, kad tokio būrelio konkretaus vaiko mokykloje tiesiog nebus – jo rengėjai nelaimės patalpų konkurso. Ir keista, sako, kad to nesupranta naujosios sistemos rengėjai.

Šis pokytis galėtų gerokai pabranginti būrelius vaikams, tačiau neformaliojo švietimo krepšeliais besinaudojantys paslaugų teikėjai jų kelti negali – gaudami krepšelį jie pasirašė dvejų metų sutartis, kuriose įsipareigojo kainos nekeisti. Futbolo klubas „Vilnius“ sako, kad išgyventi jie galės tik dėl to, jog turi rėmėjų.

Sostinės krepšinio mokyklos atstovas Andrius Čerškus sako pastebįs, kad didžiausias kainas nurodė tos mokyklos, kuriose vyksta savivaldybės įsteigtos krepšinio mokyklos treniruotės. Tad apie konkurenciją čia sunku kalbėti. O ir kainų skirtumai nuo kelių eurų už didelę sporto salę iki 30 ir net 40 eurų jiems neatrodo normalūs.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Krepšinio aikštelė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Krepšinio aikštelė

Karatė klubo „Toshi“ vadovas Darius Gudauskas įžvelgė ir dar vieną problemą, kuri jam kelią nerimą, tai yra duomenų apsauga. Jo teigimu, sistemoje visą pateiktą konkursams informaciją gali matyti visi mokyklų vadovai, esą bet kuris iš jų gali patvirtinti laimėtoją ne tik savo, bet ir bet kurioje kitoje ugdymo įstaigoje.

„Platforma yra gera, nebereikia tiesiogiai į mokyklas važiuoti, tartis, bet ją smarkiai tobulinti reikia“, – tikino D.Gudauskas.

Tačiau jei nelaimėsime konkurso toje vietoje, tai spalį mes su tais vaikais turėsime atsisveikinti? Ačiū, pasportavome, jums labai patiko, bet, deja, konkursą laimėjo kažkas ir treniruočių nebus.

Jo teigimu, jau rugsėjį paprastai įvyksta dvejos varžybos vaikams, tačiau jei sistema toliau galios tokia pati, mokyklos, klubai nuolat gyvens nežinioje, nesvarbu, kad dirbama 10 ar 15 metų: „Koks čia tęstinumo užtikrinimas, sportininkų auginimas?“

Šiemet rugsėjį buvo leista sudaryti trumpalaikės nuomos sutartis, tokiu būdu susidarė galimybės vykdyti veiklą, pritraukti vaikų, pažindinti juo su veikla. „Tačiau jei nelaimėsime konkurso toje vietoje, tai spalį mes su tais vaikais turėsime atsisveikinti? Ačiū, pasportavome, jums labai patiko, bet, deja, konkursą laimėjo kažkas ir treniruočių nebus“, – apie nelinksmas galimybes kalbėjo karatė klubo vadovas.

Viskas kontroliuojama ir vyksta pagal planą

Tačiau sportą Vilniuje kuruojantis vicemeras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad viskas kontroliuojama ir vyksta pagal planą: „Tas nepasitenkinimas, matyt, daugiau yra emocinis ir nelabai kuo pagrįstas. Tai nauja sistema ir tie dešimtmečiais trukę įpročiai, kai neformalaus ugdymo vykdytojai patalpų klausimus išspręsdavo neformaliai bendraudami su mokyklų vadovais, tas lūžio taškas yra daug kam nepatogus ar stresą keliantis, nežinomybę didinantis.

Mes viską suprantame, bet šiuo atveju jokių strigimų pačioje sistemoje nėra, duomenis įstaigos yra sukėlusios. O penktadienį matysis algoritmas, suskaičiuos konkursinius balus ir ten, kur yra daugiau nei vienas pretendentas į konkretų laiką, bus paskelbta eilė.“

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Valdas Benkunskas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Valdas Benkunskas

Vicemeras tvirtina, kad principai, kaip salės dalijamos, nėra pasikeitęs – tik viskas skaitmenizuota ir jungtis reikia per savivaldybės sistemą.

„Kelia klausimų dėl kainodaros, kad kainos yra skirtingos, tai kainos visą laiką buvo skirtingos, nes salės skirtingos, mokyklų vieta, geografinė padėtis yra skirtinga, salių būklė skirtinga. Visą laiką salių nuomos kaina savivaldybės tarybos sprendimais buvo numatyta tik minimali, o įstaigos pačios susitardavo ar nusistatydavo. Matėme kai kurių įstaigų bandymus užsikelti kainas, matyt, siekiant, kad jų patalpų niekas neišsinuomotų ar dėl kitų motyvų, tai tą mes išsprendėme ir kainos dabar telpa į protingumo kriterijus“, – aiškino V.Benkunskas.

Jis mano, kad kainų pokyčiai konkurso metu nėra blogas dalykas, esą kainos gali būti koreguojamos ir ateityje, jeigu salė nebus išnuomota, kaina gali mažėti ir pan. Tačiau svarbiausia, anot vicemero, kad ta kaina visiems NVŠ tiekėjams bus vienoda, tad neliks diskriminacijos.

V.Benkunskas tikina, kad prioritetas teikiamas tiems NVŠ paslaugų teikėjams, kurie jau turi grupes iš ankstesnių metų, taip esą jiems užtikrinamas tęstinumas. Tačiau esą ir naujai tokios veiklos besiimantys treneriai, kiti mokytojai turės galimybių rasti nišą sau, kas iki šiol buvo beveik kad neįmanoma, tik jiems reiks atlikti namų darbus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis