Kaip rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime spaudai, „galimai neteisėtais būdais praėjusios kadencijos laikotarpiu, 2014 metais, miesto futbolo stadioną užsimota paversti gyvenamųjų namų kvartalu, todėl savivaldybė siekia apginti viešąjį interesą“.
Sklypo istorija – marga ir nevienareikšmiška. Dabar jis, neoficialiais duomenimis, priklauso bendrovei „KOS Invest“, tačiau anksčiau sietas su skandalinguoju verslininku Vadimu Kastujevu. Sklypą ir jame esančią apleistą Vilniaus „Žalgirio“ treniruočių ir poilsio bazę pardavinėjo bankrutuojantis bankas „Snoras“, kuriam šis turtas atiteko už skolas. Bent jau tokia informacija skelbta pernai birželį.
Sklypo savininkai keitėsi ne vieną kartą. Tik užmojai čia statyti daugiabučius nesikeičia.
Praeitos kadencijos Vilniaus tarybos valdančioji dauguma irgi tam neprieštaravo – 2014 metų liepos 9 dieną taryba patvirtino sklypo Žolyno g. 27 detalųjį planą, kuriuo čia leista statyti daugiabučius namus vietoj buvusios „Žalgirio“ futbolo klubo treniruočių bazės. Sprendime tebuvo viena išlyga – galutinį žodį turėjo tarti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), pritardama, kad vietoj miesto futbolo stadiono atsiras daugiabučių namų kvartalas.
Tuoj po sprendimo Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą apie tai, koks gražus projektas numatomas Antakalnio gale. Teigta, kad teritorijoje Žolyno gatvėje planuojama įrengti naują futbolo aikštę su žiūrovų tribūnomis, pagalbinėmis ir persirengimo patalpomis. „Šiuo metu rengiamame projekte numatyta 80 metrų ilgio ir 55 metrų pločio futbolo aikštė, atitinkanti įprasto mokyklinio stadiono išmatavimus, tinkanti treniruotėms, taip pat vaikų ir mėgėjų varžyboms. Futbolo aikštėje numatyta dirbtinės žolės danga, atitinkanti UEFA dviejų žvaigždučių reikalavimus“, – tvirtino savivaldybė.
Ir investicijos į apleistos teritorijos sutvarkymą šalia Troleibusų parko buvo numatytos nemažos – iki 2,6 mln. Lt (0,753 tūkst. eurų). „Svarstoma galimybė ne tik sutvarkyti stadioną, bet ir šalia plėtoti gyvenamųjų namų statybą. Numatyta, kad verslininkai įsipareigos iš pradžių pastatyti ir Vilniaus miestui neatlygintinai perduos stadioną ir tik po to galės statyti gyvenamuosius namus“, – pranešime spaudai 2014 metų liepos 9 dieną informavo Vilniaus savivaldybė.
Valdžia Vilniuje pavasarį pasikeitė, tad dabar savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą prašydama „įvertinti susitarimą tarp sklypo nuomininko ir sklypą patikėjimo teise valdančios NŽT – kaip atsirado pakeitimai, leidę keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą padalinti stadiono sklypą į du žemės sklypus ir viename jų planuoti gyvenamųjų namų statybas“. Taip pat Vilniaus savivaldybė prašo ištirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir NŽT veiksmus, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius.
„Savivaldybė sieks, kad šioje teritorijoje išliktų viešas sportui skirtas stadionas, o ne daugiabučių namų kvartalas, kuriamas paminant Tarybos sprendimus ir Vilniaus miesto gyventojų interesus“, – tikinama pranešime spaudai.
Savivaldybė sieks, kad šioje teritorijoje išliktų viešas sportui skirtas stadionas, o ne daugiabučių namų kvartalas, – tikinama pranešime spaudai.
Į prokurorus su panašiu prašymu dar pernai kreipėsi ir tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius. Jo rašto prokuratūra sulaukė iš karto po minėto Vilniaus savivaldybės sprendimo. Pasak politiko, sprendimas dėl detaliojo plano buvo priimtas neteisėtai, o tuometinis meras Artūras Zuokas nepaisė to, kad vykstant klausimo pristatymui buvo pranešta, jog Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra atsiuntusi raštą, kuriuo nederina šio detaliojo plano.
V.Urbonavičius tikina iš prokurorų jokio atsakymo taip ir nesulaukęs, bet neatmeta, kad jis jo tiesiog nepasiekė „įstrigęs“ tuometės Vilniaus valdžios koridoriuose.
