Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius pripažįsta galimus „tam tikrus nepatogumus“, tačiau tikina, kad jei bus priimti, sprendimai teisės aktų nepažeis.
„Žmogus, išėjęs į viešąją erdvę, nepraranda orumo jausmo, o privataus gyvenimo teisė ir gina žmogaus orumą“, – BNS sakė H.Mickevičius.
Pasak jo, viešajame transporte asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nedingsta. Tuo metu stebėjimo kamerų įrengimas autobusuose ir troleibusuose šią teisę riboja. „Ta teisė nėra absoliuti, tam tikrais atvejais ją galima riboti, tačiau laikantis tam tikrų sąlygų. Turi būti išlaikyti proporcingumo ir būtinumo testai“, – sakė H.Mickevičius.
Priemonės proporcingumą, siekiant saugumo, H.Mickevičiaus teigimu, galima pagrįsti įrodant, jog mažiau teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančių priemonių nėra.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Henrikas Mickevičius |
Tuo metu ŽTSI direktorius žymiai sudėtingesniu vadina klausimą, ar stebėjimo kamerų diegimas viešajame transporte yra būtinas. „Tai yra užduotis valdžios institucijoms parodyti būtinybę, ar tai daug nusikaltimų, žmogžudysčių, vagysčių“, – sakė H.Mickevičius.
Jo nuomone, taip pat svarbu įsitikinti, ar už siūlymo „nestovi privatūs interesai“.
Ne mažiau aktualus ir asmens duomenų – atvaizdo ir kitos informacijos, iš kurios galima nustatyti tapatybę, – apsaugos klausimas.
„Svarbu, kaip surinkta medžiaga yra renkama, saugoma, tvarkoma, naudojama ir naikinama. Londone, kur labai išvystytas stebėjimo kamerų tinklas, turguje galima nusipirkti vaizdajuosčių su žmones kompromituojančiais įrašais“, – sakė H.Mickevičius.
Jo teigimu, laiku neatsižvelgus į galimas grėsmes ilgainiui situacija gali tapti sunkiai kontroliuojama. Vis dėlto H.Mickevičius abejoja, ar visuomenė reaguos į šį sostinės valdžios ketinimą.
„Londone valdžia jau prarado kontrolę. Vienu metu buvo pasakyta, kad tai labai pažangu, dabar įrengta milijonai kamerų ir jų kontrolę perima privačios bendrovės“, – teigė ŽSTI direktorius.
Vicemeras G.Babravičius pripažįsta, kad tam tikrų nepatogumų gali būti, bet tvirtina, kad įstatymų reikalavimų bus laikomasi.
Londone, kur labai išvystytas stebėjimo kamerų tinklas, turguje galima nusipirkti vaizdajuosčių su žmones kompromituojančiais įrašais, – perspėja H.Mickevičius.„Grėsmių ir galimų nepatogumų yra, taip. Bet yra mūsų įstatymai ir tiktai tų įstatymų rėmuose galima vienus ar kitus technologinius sprendimus daryti“, – BNS sakė G.Babravičius.
Pasak H.Mickevičiaus, gyventojus būtina perspėti ne tik dėl to, kad jie filmuojami, tačiau ir dėl to, kokios kamerų techninės galimybės: kiek kartų gali būti priartintas vaizdas, ar jos filmuoja tamsoje ir panašiai.
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius savaitės pradžioje pranešė, kad ketinama svarstyti galimybę sostinės viešajame transporte įrengti stebėjimo kameras. Tai, pasak jo, padėtų išspręsti problemas dėl bilieto neturinčių „zuikių“, drausmintų keleivius ir leistų kovoti su kišenvagiais.
Politiko teigimu, apklausose vilniečiai dažnai nurodo, kad viešajame transporte jaučiasi nesaugiai, kenčia dėl ilgapirščių, nepagarbaus vairuotojo ar šalia esančio keleivio elgesio.
Pasak jo, šiuo metu atliekamas eksperimentas 19-ojo maršruto troleibusuose, ten montuojamos mobiliojo ryšio kameros. Telecentro technikos direktorius Gediminas Budvytis BNS sakė, kad kol kas keleiviai nėra filmuojami.
Maždaug po dviejų mėnesių planuojama priimti sprendimą dėl stebėjimo kamerų įrengimo ir kitose viešojo transporto priemonėse.
