Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 01 06

Vilniaus vandens ir nuotekų vamzdžiai – ir kelerių, ir 100 metų senumo

Prieš Kūčias Vilniuje, Upės g., įvykusi avarija, kai buvo pažeisti du nuotekų vamzdžiai, nepasimirš ilgai. Patirti nuostoliai skaičiuojami, kaltininkai nustatinėjami. Tačiau ne vienam vilniečiui kilo klausimų, kad galbūt ir nuotekų vamzdžiai nebuvo patys naujausi. Pastaraisiais metais „Vilniaus vandenys“ ES pinigus investavo į tinklų plėtrą, o ne atnaujinimą.
Vilniuje atsivėrė smegduobė
Avarijos metu pažeisti nuotekų vamzdžiai Vilniuje, Upės gatvėje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Avarija, kurios metu buvo pažeisti du nuotekų vamzdžiai, Upės gatvėje šalia statomo „Green Hall 2“ pastato, įvyko Kūčių išvakarėse, gruodžio 23 dieną, apie vidurdienį. Tą patį vakarą nuotekos ėmė plūsti į Nerį, teigta, kad tai buvusi mažiausia iš galimų blogybių, kitaip būtų tekę atjungti vandenį didelei daliai vilniečių. Teigiama, kad į Nerį galėjo patekti net apie 20 tūkst. kub. m nuotekų.

Avarija – „Vilniaus vandenų“ trasoje

Iš karto po Kalėdų spaudos konferenciją surengę „Green Hall 3“ požeminės aikštelės statytojai savo kaltės dėl greta statybų atsivėrusios smegduobės teigė nematantys.

Anot „Urban Inventors“, valdančios įmonę „Upės projektai“, kuriai ir išduotas leidimas požeminės aikštelės statyboms, generalinio direktoriaus Liongino Šepečio, avarija įvyko šalia jų vykdomų statybos darbų: „Akcentuojame, kad avarija įvyko „Vilniaus vandenų“ trasoje.“

Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra 15min sakęs, kad jį stebina vienas dalykas – kodėl šioje vietoje viena šalia kito yra du vamzdžiai, kai avarinis, jo manymu, turėtų būti kitur. Šioje vietoje vamzdžiai nutiesti pagal tokį projektą, kodėl jis būtent toks, meras teigė dar laukiąs atsakymų.

Bet vamzdžių Upės gatvėje būklė vargiai ar galėjo prisidėti prie nelaimės – jie gana nauji.

Pradžia – prieš 100 metų

Pagrindai šiuolaikinei Vilniaus vandentiekio sistemai buvo padėti maždaug prieš 100 metų: tuomet įrengta pirmoji vandenvietė Bernardinų sode, pirmosios vandens saugyklos ir pirmieji kilometrai geriamojo vandens ir nuotekų tinklo dabartiniame Vilniaus senamiestyje.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Atstatytas nuotekų tekėjimas vamzdžiais
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Atstatytas nuotekų tekėjimas vamzdžiais

„Plečiantis miestui kartu su juo buvo plečiami ir vamzdynai. Iš viso šiuo metu „Vilniaus vandenys“ valdo 1100 kilometrų geriamojo vandens tiekimo vamzdžių ir maždaug 1600 kilometrų nuotekų šalinimo vamzdyną. Didžiąją dalį šio vamzdyno sudaro sąlygiškai nedidelio skersmens vamzdžiai, jungiantys pavienius daugiabučius ar individualius namus. Tačiau naudojami ir daug stambesni magistraliniai vamzdynai, tiekiantys vandenį iš vandenviečių į mikrorajonus ar pumpuojantys nuotekas iš siurblinių į nuotekų valyklą.

Avarijos metu nukentėjęs linijos segmentas buvo įrengtas 2004 metais – jį iš sklypo, kuriame šiuo metu stovi biurų pastatas „Green Hall“, perkėlė jo statytojai, – teigė A.Bubnelis.

Kaip ir didžioji dalis Vilniaus miesto, taip ir didžioji dalis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius – aštuntajame ar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Tinkamai suprojektuoti ir įrengti tinklai įprastai tarnauja bent penkis dešimtmečius, o esantys Vilniaus senamiestyje – ir dar ilgiau“, – 15min sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis.

Vamzdžius perkėlė 2004 m.

Upės gatvėje esanti „Vilniaus vandenų“ nuotekų siurblinė, šalia kurios praėjusią savaitę įvyko avarija, buvo pradėta naudoti 1975 metais. Tuo metu buvo nutiesti ir avarijos metu nukentėję magistraliniai vamzdynai į nuotekų valyklą.

Vis dėlto vamzdžiai, kurie buvo pažeisti per nelaimę, nėra tokie seni. „Maždaug pusė šios trasos buvo atnaujinta 2005 metais. O avarijos metu nukentėjęs linijos segmentas buvo įrengtas 2004 metais – jį iš sklypo, kuriame šiuo metu stovi biurų pastatas „Green Hall“, perkėlė jo statytojai“, – teigė A.Bubnelis.

Nuotekos iš siurblinės Upės gatvėje į Nuotekų valyklą gali būti pumpuojamos dvejomis linijomis. Įprastai naudojama tik viena, o antra paliekama galimos avarijos atvejui ar esant itin dideliam nuotekų kiekiui, pavyzdžiui, po smarkios liūties. Šioje miesto dalyje abi linijos įrengtos šalia.

„Vilniaus vandenys“ nuotr./Vilniuje tvarkoma smegduobė
„Vilniaus vandenys“ nuotr./Vilniuje tvarkoma smegduobė

Vamzdžių Vilniuje atnaujinimas, pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo, vyksta nuolat. Tiesa, ankstesnėje Europos Sąjungos Struktūrinių fondų perspektyvoje didžioji dalis lėšų buvo skirta tinklų plėtrai. Tokiu būdu prie miesto tinklų prijungtas ne vienas priemiesčių rajonas. Taip pat finansuotas ir dumblo tvarkymo įrenginių atnaujinimas Vilniaus nuotekų valykloje.

„Atnaujinamos visų pirma būdavo tos linijos, kuriose pagausėdavo avarijų – tose vietose būdavo atnaujinamos kelių dešimčių ar kelių šimtų metrų ilgio atkarpos. Dabartinėje ES fondų finansinėje perspektyvoje prioritetą „Vilniaus vandenys“ ketina skirti esamos infrastruktūros atnaujinimui, iki šiol nerenovuotų Nuotekų valyklos įrenginių atnaujinimui ir žymiai didesnio masto vamzdynų renovacijai“, – apie ateities planus sakė A.Bubnelis.

Prioritetas, pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo, bus skiriamas magistraliniams vamzdynams, kurių galimi sutrikimai paveiktų žymiai daugiau klientų ar galėtų kelti grėsmę gamtos apsaugai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs