„Maistinių riebalų atliekų tvarkymas skiriasi nuo įprastų buityje susidarančių nuotekų tvarkymo ir yra aiškiai apibrėžtas įstatymų. Maistinius riebalus pašalinti kartu su nuotekomis yra draudžiama, nors daugelis maisto pramonės atstovų ir yra linkę tai ignoruoti“, – akcentuoja bendrovės „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.
Anot bendrovės atstovo, maisto tiekimo įmonėse, kavinių ar restoranų virtuvėse panaudotais ir susikaupusiais riebalais neretai yra atsikratoma paprasčiausiu ir primityviausiu būdu – supilant juos į plautuvę ar klozetą, kas ne tik tampa avarijų nuotekų tinkluose priežastimi, bet ir yra itin neatsakingas požiūris į gamtos tausojimą.
Kartu su nuotekomis išleidžiamos maistinių riebalų atliekos, kol jos nėra atšalusios, lengvai ir greitai pasiekia magistralines nuotekų vamzdynų trasas, stingdami riebalai kaupiasi ant nuotekų vamzdynų sienelių, ilgainiui sudarydami kamščius, kurie mažina nuotekų pralaidumą. Šio proceso rezultatas – užsikimšęs nuotekų tinklas ir dažnos avarijos.
Remiantis atliekų tvarkymo direktyvomis, prieš išleidžiant nuotekas į bendrą nuotakyną, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės savo veikloje susidariusius maistinius riebalus privalo atskirti ir sugaudyti riebalų skirtuvuose, vadinamosiose „riebalų gaudyklėse“. Gaudyklėse susidarę riebalai turi būti perduodami atliekų tvarkymo įmonėms ir tvarkomi vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Kai kurios įmonės į nuotekų tinklus pila riebalus skaidančius chemikalus, tačiau šis būdas, anot specialistų, nėra nei draugiškas aplinkai, nei veiksmingas, nes į nuotekas patenkantys dideli cheminių preparatų kiekiai didina nuotekų užterštumą ir apsunkina nuotekų valymo įrenginių darbą.
„Tikrindami klientų nuotekų užterštumą, pastebėjome, kad net ir „riebalų gaudykles“ turinčios įmonės dažnai į bendrovės nuotakynus išleidžia gerokai didesnės riebalų koncentracijos nuotekas nei leidžia teisės aktai ir su mūsų bendrove sudarytų sutarčių nuostatos. Darome prielaidą, kad net ir turintys „riebalų gaudykles“, maisto pramonės atstovai kartais galimai „taupo“ ir atskirtuvuose surinktų riebalų atliekų neatiduoda atliekų tvarkytojams, o tiesiog pila į bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuotekų tinklus“, – sako S.Savickas.
Vis tik „Vilniaus vandenų“ atstovas atkreipia dėmesį, kad toks elgesys daro didžiulę žalą gamtai, o gyventojai dėl to patiria daugybę nepatogumų. Todėl „Vilniaus vandenys“ klientams primena apie pareigą tinkamai tvarkyti riebalų atliekas [kaip tinkamai tvarkyti riebalų atliekas rasite čia].
Už reikalavimų tinkamai tvarkyti riebalų atliekas nesilaikymą maisto pramonės atstovams gali būti taikoma administracinė atsakomybė arba piniginės sankcijos – mokesčiai viršijus ribinę teršalų koncentraciją. Viršijus Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas didžiausių leistinų koncentracijų ribas būtų sprendžiamas ir klausimas dėl nuotekų priėmimo sustabdymo.
„Šiais metais inicijavome socialinės atsakomybės „Nulis pasiteisinimų“ politiką, kurios vienas tikslų – „0-nė išvalytų nuotekų tarša“. Dedame maksimalias pastangas, kad visos mūsų išvalomos nuotekos atitiktų Lietuvos valstybės nustatytus reikalavimus ir ne tik mes, bet ir mūsų klientai būtų atsakingi už savo veiksmus, kurie daro įtaką aplinkos kokybei“, – teigia „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.
„Vilniaus vandenys“ reguliariai tikrina daugiau nei 500 įmonių nuotekas. Remdamasi turimais duomenimis, bendrovė atliko taršiausių 500 juridinių klientų analizę ir šių metų gegužę sudarė taršiausių sektorių (pramonės šakų) reitingą bei Vilniaus miesto taršos žemėlapį. Iš jų matyti, kad padidėjusi tarša fiksuojama praktiškai visose Vilniaus zonose. Blogiausia situacija miesto pietiniuose rajonuose, kur yra daug pramonės, transporto įmonių. Šiame reitinge maisto pramonė pagal savo išleidžiamą teršalų kiekį užima trečiąją vietą.
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ siekdama padėti įvairiems verslo sektoriams būti atsakingiems, šių metų pradžioje sudarė ir rekomendacijų socialiai atsakingam verslui gidą, kuriame detaliai paaiškino, kaip užtikrinti, kad nuotekose nebūtų neleistinos taršos.
Taip pat įvairios įmonės, kurioms rūpi tvari aplinka, nuo šių metų yra kviečiamos prisijungti ir pasirašyti atsakingo kliento chartiją. Pasirašydamos chartiją, įmonės įsipareigoja įgyvendinti socialines iniciatyvas „žalių“ produktų kūrime, laikytis rekomendacijų ir ne tik siekti atitikti įstatymus, bet ir kuo labiau sumažinti nuotekų taršą.
