Entuziastingai savo pareigų ėmęsis spalio pabaigoje ketvirtuoju Vilniaus mero pavaduotoju tapęs Arūnas Šileris jau kurį laiką yra priverstas aiškintis dėl savo sprendimų.
Tikslai sukėlė klausimų
Pirmoji nepasitenkinimo banga kilo po to, kai mokyklas pasiekė vicemero patvirtintų užduočių mokyklų vadovams sąrašas. Jame buvo išskirti tikslai tautinių mažumų mokykloms – daugiau lietuvių kalbos pamokų, atskiros klasės lietuvių dėstomąja kalba su gimtosios kalbos mokymu ir t.t.
Tuomet keltas klausimas, kad tikslai gal ir geri, lietuvių kalbą išties reikia mokėti visiems kuo geriau, tačiau kaip tuos tikslus įgyvendinti ir kas bus tiems vadovams, kurie jų neįgyvendins?
Tuomet A.Šileris tarybos posėdyje tikino, kad dėl šių tikslų gaunąs pritarimo žinutes iš Vilniaus mokyklų vadovų, o įgyvendinti juos nebus sunku, jeigu pakaks geranoriškumo ir kūrybiškumo direktoriams.
Nepasitenkinimas – skunde merui
Vis dėlto prasidėję susitikimai su mokyklų bendruomenėmis nevyksta taip sklandžiai, kaip galbūt norėtųsi vicemerui. Bent jau dalis tų bendruomenių atstovų neslepia pasipiktinimo ir dėl A.Šilerio siūlymų mokykloms, ir dėl bendravimo manieros.
Tokie atsiliepimai pasklido po vicemero apsilankymo Pavilnio pagrindinėje mokykloje, kur ugdymas vyksta lenkų ir rusų kalbomis. Dar griežčiau sureagavo kitos Vilniaus mokyklos, kur vaikai irgi mokosi rusų ir lenkų kalbomis, bendruomenė.
Antakalnio pradinės mokyklos tarybos nariai savo nepasitenkinimą išliejo skunde Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui.
Vicemeras A.Šileris lankėsi sausio 25 dieną šioje nedidelėje mokykloje, įkurtoje 2020 metais jau po to, kai iš Antakalnio po daugybės nesutarimų iškelta čia veikusi J.Lelevelio vidurinė mokykla, kurioje ugdymas irgi vyko tiek lenkų, tiek rusų kalbomis.
Kaip sako mokyklos tarybos nariai, jis čia atvyko po to, kai dviejuose pasitarimuose švietimo klausimais kalbėta apie jų mokyklą ir priimti sprendimai, kuriems bendruomenė ir nepritarianti.