Nesulaukus savininkų sprendimo, kreiptasi į statybų inspekciją
Spaudos konferencijos metu Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas priminė, kad leidimas statyti Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių sankirtoje „Maskvos namus“ buvo neteisėtas. Pastato savininkei VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ duotas pusės metų terminas įvykdyti nugriovimo darbus. Deja, šių terminų pastato savininkai nesilaikė.
„Praėjo visi terminai, kada šito pastato savininkai turėjo nugriauti statinį po teismo sprendimo. Spalio 18 d. suėjo šita data. Dabar valstybė turi teisę ir kartu labai didelę pareigą pasirūpinti, kad šitas „šnipų taškas“, kuris buvo kuriamas, kad turėtume akivaizdžiai „šnipų namus“ Vilniuje, būtų nugriautas“, – konferencijos metu kalbėjo V.Benkunskas.
Savininkams neįvykdžius terminų, Vilniaus miesto vicemeras pats ėmėsi veiksmų: „Šiandien aš kreipiausi į Statybų inspekciją, kad ji nieko nedelsdama išsiimtų teismo pavedimą ir pradėtų rangos darbus nugriaunant šitą statinį.“
V.Benkunskas priminė ir prieštaringai vertinamo pastato istoriją. Apie jį pirmą kartą užsiminta 2006 m., kai buvo įsteigtas „Maskvos kultūros ir verslo centras“, kurio dalininke viena dalimi tapo ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Tuo metu, anot vicemero, „kultūros puoselėtojais“ tapo partneriai Maskvoje, įvairios organizacijos, siekiančios vystyti kultūrinius ryšius. Vis dėlto netrukus pradėjo kilti įvairių klausimų dėl pastato paskirties.
„2008 m. buvo išduotas statybos leidimas šiam pastatui Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių sankryžoje. Prasidėjo statybos darbai ir paaiškėjo, kad jie neatitinka aukštingumo kriterijų ir pažeidžia statybos reglamentus, dėl ko prasidėjo teisminės bylos. Kilo klausimų, kas slepiasi po šiais namais, koks tikslas, ar Vilniui reikia šių namų minkštosioms galios priemonėms realizuoti savo tikslus mūsų kaimynei“, – sakė V.Benkunskas.
Iškilo klausimų ir dėl sklypo nuomos nutraukimo
Anot vicemero, 2021 m. buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) dėl tyrimo pradėjimo, buvo svarstoma, kaip tos statybos buvo vykdomos, nes jokių ataskaitų nebuvo.
„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir toliau vyksta. O visos bylos, kuriomis buvo bandoma inicijuoti, ginčyti sprendimus, šiuo metu yra pasibaigusios visose instancijose. Sprendimas pripažinti projektą neteisėtu yra įsiteisėjęs. Lygiai taip pat yra baigtos visos bylos dėl nugriovimo terminų. Šiuo metu valstybei reikės ryžtingai priimti sprendimus ir nugriauti objektą“, – konferencijos metu sakė jis.
V.Benkunskas taip pat atskleidė, kad planuojama kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą: „Kreipsimės dėl sklypo nuomos nutraukimo. Vieną kartą toks kreipimasis buvo išsiųstas, bet tarnybos reakcijos nebuvo jokios. Bet kokiu atveju šis pastatas bus nugriautas, sklypas paimtas miesto reikmėms, taigi tik laiko klausimas, kas šioje teritorijoje atsiras.“
Mano, kad sprendimas užkardys ryšius su Rusija
Konferencijoje dalyvavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo manymu, Maskvos namai galėjo kelti grėsmę ir buvo susiję su aiškia rusų strategija.
„Kultūriškai žiūrint į rusų populizmą, rusišką pasaulį, jis koreliuoja su nusivylimu demokratija Lietuvoje ir lygiagrečiais pasiteisinimais, Kremliaus ryšiu. Per visokius simbolius, tam tikrus naratyvinius ryšius su geopolitine žmonių orientacija. Šis rusų siekis turi būti užkardomas.
Dar ryškiau šie siekiai matomi ūkio srityse, verslininkų-politikų negalėjimo atsikratyti verslo ryšių Rusijoje. Jie nebeatlaiko bet kokios kritikos. Mums su šia šalimi agresore reikia galvoti ne apie verslo plėtrą, o apie jos užkardymą. Todėl manau, kad sprendimas nugriauti Maskvos namus yra geras ir bus įgyvendintas“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Siekiama užtikrinti viešųjų erdvių dekomunizaciją
Prie viešųjų erdvių atlaisvinimo nuo okupacinių režimų palikimo prisidedanti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė džiūgavo, kad vis daugiau savivaldybių prisideda prie dekomunizavimo – jos savarankiškai naikina nuo totaritarinių režimo likusius paminklus ir gatvių ženklus.
Visgi P.Kuzmickienė tvirtina, kad nors yra ir džiuginančių rezultatų, ne visais atvejais sprendimai priimami savarankiškai, todėl labai reikalingas Seime svarstomas Desovietizacijos įstatymas.
„Matant visuomenės reakcijas, reikėtų kalbėti, kokie buvo totalitariniai režimai ir ką jie reiškia mūsų valstybei. Mūsų pateiktame įstatyme (Desovietizacijos įstatymas, kuris pavadintas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu – red. past.) yra numatyta, kad pagrindinį vaidmenį sprendžiant gatvių pavadinimus sudarytų komisija iš ekspertų.
Tai padėtų spręsti, ar šie simboliai turi likti ar nelikti. Iki šiol yra diskusijų dėl tam tikrų paminklų, betoninių ženklų likimo.
Matomas skirtumas nuo 2017 m., kai buvo pateiktas Desovietizavimo įstatymas. Ir nors jis vėluoja, tikimės, kad šis projektas bus priimtas šią rudens sesiją, išsakius pastabas iš istorikų bendruomenės, įtraukiant visuomenę, kaip tą dekomunizavimą padaryti. Bet mums svarbu, kad ir savivaldybės imtųsi veiksmų – peržiūrėtų aikštes, paminklus. Norisi, kad įstatymas būtų veikiantis ir savivaldybės išsivalytų likusias erdves nuo propagandinio likučio ir galėtume būti labiau pasiruošę ateičiai“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo P.Kuzmickienė.
Dėl poreikio pasiruoši įstatymo priėmimui pritaria ir Vilniaus miesto savivaldybės narė Kamilė Šeraitė, pabrėžusi, kad Vilnius buvo vienas pirmųjų, pradėjusių okupaciniu režimų atsiradusių statinių naikinimą – puikiu pavyzdžiu ji įvardijo Petro Cvirkos paminklo nugriovimą.
„Jau peržiūrėti skverų, gatvių pavadinimai. Pažiūrėjome, ką galime padaryti šiuo klausimu. Norima, kad liktų kuo mažiau vietos propagandai. Pavyzdžiui, Liudo Giros gatvė, Rusų gatvė – jos neturi nieko bendro su Vilniaus 700 metų istorija. Taip pat Venclovų namai-muziejus, kurio negalime finansuoti, nes jis neatliepia tiek vilniečių, tiek miesto svečių lūkesčių.
Pasiūlymai dėl šių objektų bus pateikti komisijai (Vilniaus savivaldybės istorinės atminties komisija – red. past.). O jai pritarus, turėtų patvirtinti taryba“, – kalbėjo K.Šeraitė.
V.Benkunskas: „Taisome praeities klaidas“
Konferencijos pabaigoje V.Benkunskas pridėjo, kad statybų inspekcijai raginama nieko nelaukti ir pradėti „Maskvos namų“ griovimo procesą: „Aišku, darbai nebus pigūs, bet kuo greičiau pradės, tuo greičiau pabaigs. O kalbant apie moralinę pusę – dabar taisome praeities klaidas.“
Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Vilniaus rinkimų sąskaitos
