Jis sako, kad sutartį savivaldybė su Nacionaline žemės tarnyba pasirašys, kaip to reikalauja grupė, jei bus atsižvelgta į jos pastabas. Tačiau susitarti nepavykus, vicemeras tvirtina nematantis teisinių galimybių nutraukti dabartinę sutartį, pagal kurią už aikštę atsakinga savivaldybė.
„Mes esame atviri, viskas priklauso nuo to pasiūlymo, koks jis bus konkrečiai, kokios sąlygos atsiras. Esame matę panaudos sutartį, kuri yra parengta jau prieš kurį laiką, esame išsakę savo esmines pastabas. Jei į tas pastabas bus sureaguota atitinkamai, tikriausiai, nebus kliūčių tai padaryti“, – BNS tvirtino sakė V.Mitalas.
„Jei jie pastabas priima ir pagal jas pakoreguoja, mes irgi priimsime. Jei ne – spręsime, ką daryti toliau. O jei jie žino teisiniais argumentais grįstą kelią, kaip nutraukti dabartinę sutartį, tai jų teisė tuo naudotis. Bet jei mes įžvelgsime, kad tai daroma neteisėtai, kreipsimės į teismą dėl šito fakto. Manau, kad pagrindo nutraukti dabartinės sutarties nėra“, – pridūrė jis.
Mes labai laukiame reakcijos į pastabas, kurias išsakėme ne tik žodžiu, bet ir raštu, kol kas reakcijos negavome.
Anot jo, esminis savivaldybės prašymas yra atsakyti, ar nauja sutartimi siekiama atsisakyti Kultūros ministerijos organizuotose dirbtuvėse geriausia pripažintos „Laisvės kalvos“ memorialo idėjos.
„Taip pat reikia aiškiai pasakyti, kaip mes suprantame, kas yra tas geros moralės sergėtojas, nes panaudos sutartyje būtų įrašyta gera moralė. Mes labai laukiame reakcijos į pastabas, kurias išsakėme ne tik žodžiu, bet ir raštu, kol kas reakcijos negavome“, – tvirtino vicemeras.
Vyriausybės darbo grupė penktadienį pasiūlė savivaldybei įtraukti į naują panaudos sutartį dėl Lukiškių aikštės nuostatas iš Seimo vasarą priimto įstatymo, kad aikštės funkcijos yra reprezentacinė, memorialinė, rekreacinė, su įstatyme įvardintais memorialiniais akcentais, t.y. Vyčio monumentu. Taip pat būtų įtrauktas įsipareigojimas laikytis paties įstatymo. Jei su pakeitimais savivaldybė nesutiktų, žadama teikti Seimui Lukiškių aikštės įstatymo pataisas, jose numatant kitą aikštės valdytoją.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.
Idėjos kritikai teigė, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, taip pat priekaištaujama dėl to, kad planuojant projektą nesitarta nei su visuomene, nei su savivaldybės taryba ar administracija. Sprendimą pasirinkti paplūdimiui šią vietą kritikavo tiek kai kurie Seimo politikai, tiek ir premjeras bei prezidentas.
Seimas reaguodamas į paplūdimį taip pat priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Prieš kelerius metus Kultūros ministerijos inicijuotose aikštės memorialinio įamžinimo dirbtuvėse nuspręsta vystyti čia Andriaus Labašausko „Laisvės kalvą“, tačiau priešinantis „Vyčio“ skulptūros iniciatoriams, klausimas įstrigo teismuose, o savivaldybė pareiškė nebeskubinsianti paminklo statybų.
