Vokiečių gatvė – viena seniausių Vilniuje. Istoriko, etnografo Adomo Honorio Kirkoro (gyv. 1818-1886 m.) teigimu, Vokiečių pavadinimas jai prigijo dėl gatvėje dar Gedimino laikais gyvenusių vokiečių pirklių, taip pat retesnių profesijų amatininkų, kuriuos Lietuvos didysis kunigaikštis pakvietė iš įvairių Hanzos miestų.
Planavo magistrales
Manoma, XVII a. gatvė tapo žydų kvartalo riba. Istorikas, publicistas Juzefas Ignacas Kraševskis 1835 m. rašė: „Vokiečių gatvėje, kur nuo XVII a. gyveno vieni žydai, turėję čia audinių krautuves, vekselių kontoras ir pan., būdavo pilna nuolatos skubančių verslo žmonių, prie durų stovinčių vežikų, gaudė derybų šurmulys, aidėjo įkyrūs gizelių kvietimai.“
Tačiau II pasaulinis karas šiai Vilniaus vietai buvo negailestingas. Per 1944 metų mūšius pastatai Vokiečių gatvėje smarkiai apgadinti, o po karo ir iš viso nušluoti. Šiandien atrodo neįtikėtina ir nesuvokiama, tačiau sovietmečiu planuota per Vilniaus senamiestį nutiesti dvi dideles transporto magistrales. Viena iš jų sujungtų Ukmergės ir Molėtų plentus su Minsko plentu ir driektųsi per Vilniaus, Vokiečių bei Aušros vartų gatves. Antroji jungtų Kauno plentą su Antakalniu per Trakų, Dominikonų ir Universiteto gatves.
Šis projektas vis dėlto nebuvo įgyvendintas. Tačiau Vokiečių gatvė pertvarkyta neatpažįstamai: rytinį gatvės vaizdą formavęs užstatymas buvo nugriautas, kaip ir Didžioji Sinagoga ir kiti giliau kvartale buvę žydų namai. Tad dabar Vokiečių gatvė yra tarsi dviguba – rytinėje jos pusėje eismas vyksta abiem kryptimis XX a. antrojoje pusėje naujai įrengta trasa, priešais – vienpusis, nuo Vilniaus ir Trakų g. Rotušės a. link, senąja autentiška Vokiečių gatve.
Automobiliams – mažiau vietos
Pastaroji dalis labiausiai ir keisis, kai pagaliau bus imtasi šios gatvės sutvarkymo darbų. Projektinius pasiūlymus parengė savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“.
Projekto vadovė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė, rodydama brėžinius, pasakojo, kad šiuo metu projektiniai pasiūlymai derinami su Kultūros paveldo departamento specialistais. Buvusioji sostinės valdžia siūlymams pritarė, tad gautas užsakymas rengti techninį projektą statybos darbams.
„Pagrindinė mintis – atkurti senąją Vokiečių gatvės trasą, pažymėti buvusį užstatymą ir organizuoti saugų eismą pėstiesiems. Šio projekto prioritetas – istorijos prakalbinimas ir komfortiška viešoji erdvė pėstiesiems. Senosios gatvės profilis bus vieno lygio, kaip yra Pilies gatvėje, panašus bus ir eismo organizavimo modulis“, – aiškino J.Večerskytė-Šimeliūnė.
Šio projekto prioritetas – istorijos prakalbinimas ir komfortiška viešoji erdvė pėstiesiems.
Automobiliai važiuoti galės dabar esančia dvipusio eismo gatve rytinėje gatvės pusėje.
Ten keisis tik automobilių stovėjimo tvarka, stovėjimo vietų sumažės maždaug perpus, jų nebeliks zonoje, kuri virs pėsčiųjų taku. Bet gyventojams ir specialiajam transportui bus leidžiama važinėti, kaip ir iki šiol buvo leidžiama, taip pat galvojama pasiūlyti variantų, kur gyventojai galėtų įsirengti papildomų automobilių stovėjimo vietų.
Pėsčiųjų zonoje nereikės dairytis ir baiminantis dviratininkų – jiems dvipusis asfaltuotas takas bus įrengtas šalia važiuojamosios kelio dalies.
Namų neatstatinės
Atkurti senąją Vokiečių gatvės dvasią ketinama ne atstatant senuosius pastatus, o grindinyje pažymint buvusio užstatymo pamatus, buvusių pastatų plotus įamžinant žaliąja zona. O gatvės pradžioje, netoli Rotušės, galvojama eksponuoti pamatų fragmentus. Kitur to padaryti nebus galima dėl ten suklotų komunikacijos tinklų.
„Senosios gatvės plotis svyruoja nuo 6 metrų iki 22 metrų. Tai būdinga viduramžiškoms Senamiesčio gatvių erdvėms. Todėl buvusį gatvės planinį siluetą galėtų žymėti atraminė sienutė, pakelta ant pamato arba pastatyta šalia jo. Ant šios sienutės-suoliuko galima bus atsisėsti. Pati plačiausia vieta – 22 metrų – yra jau beveik kaip aikštė, Gedimino prospekto pločio. Šitoje erdvėje grindinyje bus įmontuoti meno veikėjų įamžinimo ženklai – plytelės“, – sakė projekto vadovė.
Plačiausia vieta buvo ties Šv.Mikalojaus gatve (buvusia Didžiosios Sinagogos g.), kuri kažkada kirto Vokiečių gatvę ir driekėsi iki universiteto. Susikirtimai tiek su šita, tiek su Mėsinių gatve taip pat bus pažymėti grindinyje. Grindinyje arba ant buvusį užstatymą žyminčios sienelės galvojama dėti ir buvusių namų numerius bei lenteles su trumpa pastatų istorija.
Atnaujins želdynus
Kavinių kiemeliai, kaip planuojama, bus įrengti senųjų buvusių bromų vietoje. Vienas toks kiemelis numatytas vaikams, jis įsikurs arčiau sankirtos su Trakų gatve.
Apželdinimo sprendinių teko ieškoti atsižvelgiant į požemines komunikacijas ir susiformavusį laisvą kraštovaizdinį želdyną. Bet būtent želdiniai žymės buvusį užstatymo plotą – kai kur medžiai, kai kur dekoratyviniai krūmai.
„Siekėme medžius komponuoti taip, kad užstotų stalinistinius fasadus rytinėje gatvės pusėje, sumenkintų jų įtaką istoriniam išlikusiam užstatymui. Norime, kad medžiai būtų lyg siena, su vizualiniais ryšiais, leidžiančiais matyti kitą gatvės pusę. Bet vis tiek tai turėtų būti lyg žalias barjeras, formuojantis gatvės perspektyvą, kokia yra išlikusi senosiose fotografijose“, – pasakojo „Vilniaus plano“ architektė Sima Balčiūtė.
Kadangi istorinės medžiagos apie šią gatvę yra nemažai, ketinama ją eksponuoti stenduose, tad būtų galima palyginti, kas yra prarasta ir ką tebeturime. Gatvės projektas turi prakalbinti istoriją ir išryškinti šios senamiesčio vietos išlikusius vertingus autentiškus elementus bei objektus.
Projektas nebus labai brangus?
Pasak projektinių pasiūlymų autorių, kol kas nėra žinoma projekto kaina, tačiau jis neturėtų būti itin brangus. Senosios gatvės dalies dangą, sudėta tarpukariu, ketinama išlaikyti, tik trinkeles perkloti iš naujo. Važiuojamojoje dalyje planuojama palikti tą patį asfaltą, ten liks ir šviestuvų atramos. Pėsčiųjų zoną apšvies nauji šviestuvai.
Techninis projektas turėtų būti baigtas jau šių metų pabaigoje. Tada viskas priklausys nuo finansavimo – jeigu naujoji Vilniaus valdžia pritars ir matys šio projekto svarbą, kadangi gatvė yra populiari, bet atrodo labai prastai, galbūt jau kitąmet bus skelbiamas konkursas. Taip pat tikimasi lėšų rekonstrukcijai gauti iš ES fondų.
