Skulptūra nukelta pirmadienį prieš vidurdienį, tad pietauti skubėjusi vilnietė 15min teigė gerokai nustebusi – kodėl reikėjo „Grandinę“ nuimti? Ir jeigu reikėjo – kodėl be jokio įspėjimo?
Buvo avarinės būklės
Vilniaus savivaldybės atstovai ramina, kad skulptūrą buvo būtina nukelti ir greičiausia ji grįš į savo vietą. Kaip sakė Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža, „Grandinės“ pakabinimo mechanizmas buvo avarinės būklės.
„Ir skulptūra buvo nuleista žemai, tad tiek ledonešis, tiek vėjas ją labai išklibino, todėl buvo nuimti, kad patys tie žiedai nenukristų“, – tikino jis.
Šiuo metu skulptūra išvežta į jos autoriaus dirbtuves, ten bus sutvarkyta. „Po sutvarkymo „Grandinė“ bus pakabinta toje pačioje vietoje, tik aukščiau pakelta“, – sakė V.Pauža.
Kada skulptūra galėtų grįžti, jis nedrįso prognozuoti. Kitos po tiltais kabančios skulptūros, pasak V.Paužos, pavojaus nekelia.
Pakabintos 2010 m.
Vilniečiai jau spėjo įprasti prie po tiltais siūbuojančių skulptūrų. Iš viso Vilniuje jų yra šešios. Jos pakabintos 2010 metais. Projektas buvo įtrauktas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio paminėjimo renginių programą.
Pirmiausia buvo sumontuotos trys nerūdijančio plieno skulptūros „Karališkas obuolys“, „Grandinė“ ir „Laivas-pusmėnulis“, simbolizuosiančios Lietuvos valstybei svarbius momentus. Jos papuošė Žirmūnų, Žaliąjį ir Žvėryno tiltus. Šio trys skulptūros buvo menininko Kunoto Vildžiūno projekto „Vilniaus ženklai“ dalis.
Projekte iš viso planuotos šešios skulptūros po skirtingais Vilniaus tiltais. Be minėtų trijų ketvirtoji skulptūra „Spindulys-Ietis“ sumontuota ant Baltojo tilto. Taip pat žadėta po Geležinio Vilko tiltu sumontuotas „Žiedas“, o Liubarto tiltu – „Laiko spiralė“.
Po tiltais atsirasiančios skulptūros yra itin didelio mastelio (nuo 5 iki 20 metrų), tarpusavyje susietos vieninga idėja ir sudaro vientisą ciklą. Skulptūrų formos – universalių simbolių, ypač suklestėjusių baroko epochoje, interpretacija.
Pasak kūrėjų, per Vilniaus istorinį kultūrinį paveldą, barokinius XVII a. Vilniaus spaudinius – emblemas, plieniniai ženklai naujai žvelgia į visos Lietuvos istoriją, įprasmina mūsų tautos, valstybės praeitį, dabartį ir ateitį.
Skulptūra „Grandinė“ po Žaliuoju tiltu simbolizuoja Laisvės kovų netektis, tai tautos, atlaikiusios okupacijas, tremtis, genocidą, tvirto tikėjimo ženklas. Skulptūros dydis – 3,7x6,6 metro.
„Karališkasis obuolys“ po Žirmūnų tiltu mini Lietuvos valstybingumo pradžią, atsigręžimą į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį. Tai karališkasis Lietuvos valdovų ženklas nuo Mindaugo laikų iki LDK padalijimo. Skulptūros dydis – 5,2x4,7 metro.
Skulptūra „Laivas-pusmėnulis“ po Žvėryno tiltu yra tarsi pilietinės tautos laivas, jungiantis visus istorinius laikus, suteikiantis tęstinumo ir atsinaujinimo viltį. Pusmėnulis – dažnas LDK didikų herbinis ženklas, nurodantis kitokią „prigimtį“, dangiškąją priklausomybę. Skulptūros ilgis – 20 metrų.
Ant Vilniaus Žaliojo tilto daugybę metų stovėjo keturios skulptūrų grupės, simbolizavusios sovietinius karius, kolūkiečius, studentus ir darbininkus. Jos nukeltos 2015 m.
Šiuo metu ant tilto galima pamatyti Sauliaus Paukščio ir skulptoriaus Šarūno Arbačiausko sukurtą instaliaciją „Megarealybės gerumo aktyvatorius“, kuri čia bus eksponuojama iki 2019 m. rugsėjo. Vėliau ją keis Donato Norušio darbas „Šeima“.
