Vienas pirmųjų poetui „sudie“ ištarti atvyko premjeras Algirdas Butkevičius. Negalintys atvykti patys prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas atsiuntė vainikus.
Taip pat pagarbą poetui atidavė sveikatos reikalų ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo kancleris Jonas Milerius.
Nešini baltų gėlių vainiku vėliau poetą aplankė poeto bendražygiai iš Sąjūdžio: Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Kazimieras Motieka, Angonita Rupšytė ir kiti.
Su poetu atsisveikinti atvyko architektas Algirdas Kaušpėdas, muzikologas Donatas Katkus, džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas, kolegos iš Rašytojų sąjungos.
Poeto gedi žmona Gražina, dukra Eglė su vyru Artūru Skuču, keturi anūkai ir du proanūkiai.
Atsisveikinti su M.Martinaičiu vilniečiai gali sekmadienį nuo 10 iki 22 val. ir pirmadienį nuo 9 iki 14 val. Pirmadienį 10 val. bus laikomos Šv.Mišios. Karstas iš bažnyčios bus išneštas pirmadienį 14 val. M.Martinaitis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.
Sulaukęs 77-erių metų M.Martinaitis po sunkios ligos Anapilin iškeliavo penktadienį.
Gimęs 1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje, Raseinių rajone, M.Martinaitis mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1980 m. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojas, Vilniaus universiteto docentas. 1989 m. išrinktas SSRS AT deputatu. Priklausė Sąjūdžio vadovybei, 1992–1997 m. vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, nuo 2000 m. LRT tarybos narys.
1975 m. M.Martinaitis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1998 m. paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
Poeto kūryba skelbta nuo 1955 m. Pirmoji knyga „Balandžio sniegas“ išėjo 1962 m. M. Martinaitis išleido daugiau nei dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui.
Pirmuosiuose eilėraščių rinkiniuose M.Martinaitis pasirodė kaip vienas svarbiausių 1968–1970 lietuvių literatūros atsinaujinimą formavusios generacijos atstovų. Akcentavęs raiškos dalykus kaip svarbiausius kūryboje, atkreipęs dėmesį į klišės ir butaforijos gajumą eilėraščiuose, M.Martinaitis padėjo meno autonomiškumo ir kultūrinio daugiasluoksniškumo pagrindus.
Poetas save suvokė kaip agrarinės kultūros atstovą, išgyvenusį jos žlugimą. M.Martinaitis – vienas iš nedaugelio vyresnės kartos rašytojų, kuriam pavyko atsinaujinti postsovietiniu laikotarpiu. Jo rinkinys „K. B. Įtariamas“ (2004) radikaliai skiriasi nuo agrariškos ankstesnės kūrybos – jame nelieka žemės, folkloro, archaikos metaforų.
Naujojoje poeto kūryboje apsigyvena visai kitoks personažas – vienišas, kažkuo įtariamas ir įtarinėjantis „mažasis žmogus“, gyvenantis netikrumo ir baimių pilname šiuolaikiniame pasaulyje.
