Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidento Sigito Čirbos teigimu, sostinėje vasario mėnesį buvo išplatinta beveik 53 tūkst. anketų, gauta daugiau nei 4400 atsakymų. „Praktiškai kiekvienas butas, kuris priklauso administratoriams, gavo tokią anketą. Atsiliepė, žinoma, patys aktyviausi žmonės, kurie rūpinasi namais ir aplinka. Dauguma atsakiusiųjų (91 proc.) nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo būdu. Vadinasi, tie gyventojai nenori turėti šilumos punkto kaip savo nuosavybės“, – teigė S.Čirba.
Nenori ir už litą
Daugiabučių administratorių atstovas tvirtina, kad net jeigu būtų galimybė įsigyti šilumos punktą už simbolinį vieną litą, ką siūlo Vilniaus miesto savivaldybė, tik 45 proc. gyventojų sutiktų perimti šilumos punktą. Kita pusė apklaustųjų nenori dalyvauti prižiūrint šilumos punktą.
Apklausos rezultatus Vilniaus savivaldybė ketina perduoti atsakingoms institucijoms ir laukti jų reakcijos, sprendimo, kaip reikėtų įgyvendinti nuo pernai lapkričio 1-osios įsigaliojusių Šilumos ūkio įstatymo pataisų nuostatas. „Pataisos įpareigojo perduoti šilumos punkto valdymą gyventojams, tačiau tuo įstatymu nebuvo išspręstas šilumos punktų nuosavybės klausimas. Energetikos ministerija parengė tvarką, pagal kurią šilumos punkto nuosavybė turėtų pereiti sumokant pinigus iš karto už šilumos punktus arba per penkerius metus ir kitų variantų nebuvo pasiūlyta“, – sakė sostinės vicemeras Romas Adomavičius.
Svarstant tokius siūlymus, taip pat Vilniaus taryboje pasiūlytą šilumos punkto perdavimą už vieną litą pasigirdo gyventojų nuomonė, kad jie iš viso nenori perimti punktų, nes tuomet teks juos patiems eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti, o tai brangiai kainuoja, lėšos tam nebuvo kaupiamos.
Nenori ne tik vilniečiai
Buvo reikalinga tik sustiprinti šilumos punkto valdymo kontrolę ir problema būtų buvusi išspręsta. Šiandien mes kasdien bijome, kad tik kas nors nesugestų, – aiškino J.Antanaitis.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis tvirtina, kad Vilniuje atlikta apklausa atspindi visos Lietuvos situaciją. „Kitos savivaldybės net griežčiau sureagavo į Energetikos ministerijos parengtus, prezidentės pasirašytus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kurie sujaukė visą tvarką. Šiauliuose buvo susirinkę daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, gyventojai ir parašė kolektyvinį raštą Energetikos ministerijai, prezidentei, kad jie nenori šilumos punktų. Buvo pasakyta taip: kam man pirkti garvežį važiuoti į Klaipėdą, jeigu galiu nusipirkti tik bilietą“, – teigė J.Antanaitis.
J.Antanaičio teigimu, pernai beveik 400 šilumos punktų teko remontuoti, o tai brangiai kainuoja. Lėšų tam nebuvo kaupta ir žmonės atsiduria sudėtingoje situacijoje. „Buvo reikalinga tik sustiprinti šilumos punkto valdymo kontrolę ir problema būtų buvusi išspręsta. Šiandien mes kasdien bijome, kad tik kas nors nesugestų“, – aiškino J.Antanaitis.
Tačiau net ir už vieną litą atidavus šilumos punktą, J.Antanaičio teigimu, gyventojai atsiduria nevienodose sąlygose, nes vienų punktai tarnauja jau aštuonerius metus, baigiasi jų eksploatacijos laikas, kiti gaus visiškai naujus punktus.
Siūlo grįžti prie senos tvarkos
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Romas Adomavičius |
„Mano tvirtu įsitikinimu, geriausias variantas, kad kiekvienas specialistas varžtelius sukiotų savo nuosavybės teise turimame daikte pats, tačiau buto savininkai turi teisę samdyti prižiūrėtoją ir nustatyti labai griežtą to agregato valdymo kontrolę. Tada viskas atsistos į savo vietą“, – teigė J.Antanaitis.
Anot J.Antanaičio, naujosios Šilumos ūkio įstatymo pataisos ne tik sujaukė iki šiol buvusią darnią šilumos sistemą, bet ir įvedė dar vieną blogybę: šilumos tiekėjas nuo tos dienos nebegali užtikrinti šilumos kiekio, tiekiamo į butą. „Kalbos apie tai, kad šiluma tiekiama iki namo įvado, yra netiesa. Šilumos tiekėjas turi užtikrinti bute ne mažesnę negu 18 laipsnių temperatūrą. Atėmus iš jo reguliavimą, valdymą, jis nebegali patekti į butą ir išeina taip, kad daugelis namų pradėjo taupyti. Tas taupymas pasireiškia tuo, jog šiluma užsukama ir vienuose butuose lieka tik 14 laipsnių, kituose – 20“, – kalbėjo J.Antanaitis.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas tvirtina manąs, kad viskas turi būti grąžinta į pirminę padėtį, tik sustiprinta priežiūra ir kontrolė. Vadinasi, šilumos punktus prižiūrėtų šilumos tiekėjas.
