„Buvo jau tamsu, tačiau ant apšviesto šaligatvio pamačiau gulinčią kokių 25 cm dydžio negyvą žiurkę. Buvo akivaizdu, kad prie pat daugiabučio laiptinės durų ji guli ne pirmą dieną, o juk čia ir vaikai gali žaisti“, – redakcijai pasakojo vilnietė Kristina. Tačiau anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų, žiurkių yra visur, o viena nugaišusi – dar ne priežastis skambinti pavojaus varpais.
Sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profi laktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė tikino, kad svarbiausia – neliesti kritusio gyvūno. „Geriausia iš viso būtų praeiti ir nieko nedaryti, bet turint omenyje vaikus, kurie gali tą gyvūną paliesti, suaugusiam reikėtų negyvą padarą su pirštinėmis paimti ir išmesti. Svarbu prie jo nesiliesti plikomis rankomis, nes galima užsikrėsti įvairiausiomis ligomis, tokiomis kaip pasiutligė ar gyvūnų maras. Galima ir seniūnijai pranešti – jos turi kiemsargius, kurie gali sutvarkyti“, – aiškino ekspertė. Anot jos, jei negyvą žiurkę katės patasytų – nieko tokio, svarbiausia, kad tokie „radiniai“ nesimėtytų ten, kur juos gali paliesti vaikai.
G.Aleksienė teigė negirdėjusi, kad vilniečių namuose ar įstaigose šiuo metu būtų masiškai naikinamos žiurkės. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja patikino, kad žiurkių yra visur ir, jeigu viena guli negyva, tai nebūtinai reiškia, kad gyvūnas kažkuo sirgo. „Gali būti, kad nuo senatvės nugaišo. Pašilaičių rajone neturėjome pasiutligės atvejų, kad graužikai būtų ką apkandžioję. Prie kritusio gyvūno plikomis rankomis liestis negalima. O daugiau jokių rekomendacijų nėra“, – teigė ji. G.Aleksienė pridūrė, kad jei nugaišusi žiurkė būtų rasta ne lauke, o laiptinėje, gerai būtų dezinfekuoti patalpas. Tačiau dėl šito vėlgi reikėtų kreiptis į seniūniją.
Naikinti teks už savo pinigus
Specialistai dar vasaros pabaigoje perspėjo miestiečius apie artėjančią kasmetinę į šiltus namus grįžtančių graužikų bangą. Vienas esminių patarimų – pasirūpinti, kad patalpos būtų sandarios, neliktų jokių plyšių sienose ar grindyse. Žiurkėms patekus į gyvenamąsias patalpas, gyventojams tektų jų naikinimu rūpintis patiems – šiemet savivaldybė nenumatė pinigų deratizacijai (žiurkių naikinimui – aut. past.) sostinės daugiabučiuose. Pasak savivaldybės atstovų, gyventojai, pamatę žiurkes savo name, turi kreiptis į namo administratorių. Labiausiai nuo graužikų kenčia senieji sostinės mikrorajonai – Karoliniškės, Lazdynai, Žirmūnai, Naujamiestis. Vilniuje žiurkės dažniausiai apsigyvena kanalizacijos tinkluose, prie maisto sandėlių, šiukšlių konteinerių, namų rūsiuose.
Visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat perspėja saugotis žiurkių platinamos užkrečiamos žarnyno ligos – jersiniozės. Ja galima užsikrėsti pavalgius žiurkių, pelių apgraužtų ar ekskrementais užterštų daržovių.
