Iki šiol didžiausias koronaviruso protrūkis iš verslo įmonių fiksuotas Nemenčinėje dirbančioje čiužinių ir pagalvėlių užvalkalų gamybos bendrovėje „Vilnika“ – balandžio pabaigoje buvo skelbta apie 93 ligos atvejus. 40 įmonės darbuotojų buvo atsidūrę ligoninėje, atvejai buvo įvairaus sudėtingumo. Dar 40 ligos atvejų buvo besimptomiai.
„2 atvejus turėjome rimtus. Vieną ne darbuotoją, bet šeimos narį, kuris buvo labai sunkios būklės. Galima sakyti, stebuklas, kad viskas baigėsi labai gerai“, – kalbėjo jis. Anot verslininko, virš 90 proc. darbuotojų reikėjo izoliuoti.
„Viskas gerai, kas gerai baigiasi, visi žmonės pasveiko“, – kalbėjo jis.
Dėl šio koronaviruso protrūkio laikinai buvo uždarytas visas Nemenčinės miestas – į miestą buvo leista atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems asmenims, drausta išvykti iš miesto gyventojams, išskyrus vykstančius į darbą. Per protrūkio piką apie 310 darbuotojų turinti įmonė buvo priversta dviem savaitėms stabdyti veiklą.
„Su „Vilnika“ buvome skirtingose barikadų pusėse, bet jas reikėjo peržengti ir susivienyti, kad šioje įmonėje infekcija būtų suvaldyta, juo labiau, kad grėsmė buvo iškilusi didesnei teritorijai“, – trečiadienį vykusiuose mokymuose įmonėms, kaip išvengti arba dorotis su koronavirusu, kalbėjo NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
„Vilnikos“ atvejį ji pristatė kaip gerąjį.
„Įmonės veiklą sustabdėme per 4 valandas, o grįžti į pradinius pajėgumus užtruko 4 savaites“, – pasakojo įmonės vadovas R.Jackevičius.
Bendrovės vadovas sakė, jog tokios patirties, kokią turėjo įmonė, jis nelinkėtų niekam. Anot jo, pradžioje su NVSC nelabai sekėsi bendrauti, tačiau vėliau įmonė sulaukė centro palaikymo ir viskas stojo į savo vėžes.
Jis pasakojo, kad tokiu atveju, jei įmonėje pasitvirtina koronaviruso atvejis, pirmiausiai sulaukiama NVSC skambučio su trumpa instrukcija, ką daryti.
„Visų pirma žmogaus izoliacija, kontaktinių asmenų nustatymas, turi vykti gana glaudus ir sklandus darbas su NVSC“, – kalbėjo jis.
Jis minėjo, kad jo vadovaujamos įmonės atveju buvo skubiai priimti sprendimai tirti visus darbuotojus. Tokį tyrimą, pasakojo jis, reikėjo suorganizuoti per kelias valandas.
Verslininkas tikino, kad labai svarbu prevencija, bet reikia individualaus požiūrio, o rizikas geriausiai žino įmonės darbuotojai.
„Ką norėčiau pabrėžti – atvykimas ir išvykimas iš darbo. Mūsų atveju daug darbuotojų dalijasi transportu ir net atvykstant jau turi dėvėti asmens apsaugos priemones. Anksčiau žmonės galvodavo – įmonė reikalauja, aš užsidėsiu kaukę tik atvykęs prie durų. Į tai siūlyčiau visiems atkreipti dėmesį, kaip darbuotojai atvyksta ir išvyksta iš darbo“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Anot R.Jackevičiaus, jei tik įmanoma, žmonėms turėtų būti sudaryta galimybė dirbti iš namų.
Jis taip pat rekomendavo protokoluoti darbuotojų temperatūros matavimo rezultatus, taip pat stebėti, kiek žmonių įmonėje ima nedarbingumą.
„Pamatėme, kad savaitę prieš nedarbingumą pasiėmusių žmonių įmonėje padvigubėjo. Tai irgi gali būti gera indikacija, kad kažkokie procesai įmonėje vyksta“, – patirtimi dalijosi verslininkas.
Kiekvieną savaitę, anot jo, „Vilnikoje“ žmonėms duodama užpildyti klausimyną, kuriame teiraujamasi, ar jie nekontaktavo su sergančiais, apie keliones į užsienį.
Kitas svarbus dalykas, anot jo – mokymai. Darbuotojams reikia paaiškinti, kaip teisingai dėvėti kaukes, kokių atstumų reikėtų laikytis, net kaip plauti rankas.
„Visiems siūlau pasidomėti profilaktiniu testavimu. Nes viena mūsų bėdų, kuri buvo, kad pirmasis atvejis buvo identifikuotas per vėlai ir nežiūrint tų priemonių, kurių imtasi, virusas išplito plačiai“, – karčia patirtimi dalijosi R.Jackevičius.
Anot jo, būtina pasidaryti namų darbus: derėtų iš anksto suformuoti koronaviruso valdymo komandą.
