Lietuvos Geologijos tarnyba perspėja, kad Gedimino kalnas yra avarinės būklės. Vasario mėnesį nuo kalno šlaito vakarinės dalies nuslinko paviršinis sluoksnis, kuris atvėrė duobę kalno šlaite. Žmonės svarsto, kad taip galėjo atsitikti dėl anksčiau iškirstų medžių ar nuolatos veikiančio funikulieriaus.
Geologas Vidas Mikulėnas tikina, kad kalną išjudinti galėjo sveikų medžių iškirtimas, tačiau prie nuošliaužos labiausiai prisidėjo lietus ir staigus atlydys vasario pradžioje. Specialistai tikina, kad būtina išsamiai tirti kalną, mat ateityje gali grėsti didžiulė katastrofa. Skaičiuojama, kad kalno tyrimo darbai gali kainuoti daugiau nei 100 tūkst. eurų.
„Mes nežinome, kiek giliai kalne slypi problemos. Jeigu didelės nuošliaužos trūkis užprogramuotas, tai laukti galima katastrofinių pasekmių. Gali susidaryti didelė nuošliauža, kuri paveiktų ir statinius šlaito apačioje, ir viršuje“, – sakė pašnekovas.
Lietuvos geologijos tarnyba ragina kuo skubiau gelbėti Gedimino pilies kalną ir užkirsti kelią šlaitų deformacijai. Jeigu nieko nebus daroma, grėsmė gali iškilti ir Gedimino pilies bokštui.
„Nereikia įsivaizduoti, kad jis dramatiškai griūtų ant Valdovų rūmų. Pagal geomechaniką, įvyktų gruntų, į kuriuos remiasi pamatai, įspaudimas ir Gedimino kalno vakarinis bokštas griūtų į kalno vidurį.
Gedimino kalną prižiūrinčio Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė tikina, kad triukšmas keliamas be reikalo. Šiuo metu laukiama, kol išdžius drėgna žemė ir bus pradėti šlaito tvirtinimo darbai. Muziejaus direktorė tikina, kad nuošliaužos formuojasi ne dėl iškirstų medžių ar funikulieriaus, o dėl oro sąlygų ir nuolatos vykstančių darbų.
„Mes matome nuošliaužas, kurios yra nuo Antrojo pasaulinio karo vykstančių pastovių darbų rezultatas. Aš į tai žiūriu labai ramiai. Man irgi nepatinka, kad tas kalnas darosi toks negražus, bet tai nėra pagrindas tokiai psichozei“, – sakė ji.
