Kompensacijos bus mokamos ir nusprendus prisijungti prie centralizuotos šilumos sistemos, o joms numatyta beveik 3,5 mln. eurų.
Šiuo metu gyventojams, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50 proc. išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – 85 proc. Žmonės, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, gali gauti 50 proc. kompensaciją.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu padengs dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą. Norintieji gauti šią kompensaciją turės būti gavę APVA išmoką.
„Pagal šią tvarką, nepasiturintys asmenys, pereinantys prie šildymo sprendimų, kurie naudoja tik atsinaujinančius energijos išteklius, nepatirs jokių išlaidų. O visiems kitiems gyventojams finansavimo intensyvumas, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių arba jungiantis prie centralizuoto šildymo, išaugs iki 65 proc.“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Anglis ir durpes naudojančius katilus gyventojai pagal savivaldybės programą galės keisti tik į efektyvias technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, pavyzdžiui – šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo, oras–oras.
Skaičiuojama, kad sostinėje yra 3522 gyvenamieji namai, kurių gyventojai galėtų parama. Preliminariu vertinimu, joms šiemet būtų išmokėta apie 60 tūkst. eurų.
Savivaldybės teigimu, vertinant ankstesniais metais gyventojų teiktų paraiškų skaičius, iš viso šiemet realu įgyvendinti apie 60 projektų, kiekvieno jų bendra vertė – 6,6 tūkst. eurų.
