„Labai sveikintina, kad diskusija dėl K.Škirpos asmenybės ir istorinių to meto kontekstų vyksta, Vilniaus valdžia ėmėsi iniciatyvų, visuomenėje vyksta įvairios reakcijos. Tokių sprendimų negalima priimti lyg kirviu nukertant. Reikalinga diskusija, nes be jos visuomenė susipriešins“, – BNS sakė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.
„Kauno savivaldybė norėtų matyti bendrą poziciją vertinant istorinę atmintį“, – teigė jis.
Pasak S.Kairio, anksčiau ėjusio už kultūrą atsakingo vicemero pareigas Kauno savivaldybėje, svarstymų dėl K.Škirpos gatvės būta jau praėjusios kadencijos pradžioje.
„Kaip ir tada, taip ir dabar, nemanome, kad toks klausimas – tik savivaldybės kompetencija“, – sako jis.
Kaune K.Škirpos vardu pavadinta gana nedidelė gatvė Kalniečių mikrorajone.
S.Kairys pastebi, kad mieste yra ir daugiau diplomato ženklų: Petrašiūnų kapinėse yra jo kapas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K.Škirpos veikla II Pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiškai.
„Iš vienos pusės jis buvo Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui. Kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų“, – teigiama pažymoje.
Pasak centro, K.Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti holokaustą LAF nariams II pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Klausimą dėl K.Škirpos alėjos pervadinimo Vilniaus savivaldybės taryba turėtų svarstyti kitą trečiadienį.
