Sprogmenis naudoti planuojama nuo ateinančio pirmadienio. Apie tai, kodėl keičiasi stadiono griovimo technologija ir kokie artimiausi darbai šioje teritorijoje, spaudos konferencijoje papasakojo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Šiuo metu vyksta nebaigto stadiono konstrukcijų ardymo darbai, juos atlieka bendrovė „Vilniaus BDT“.
Pradės pirmadienį
„Noriu įspėti vilniečius, miesto svečius ir visą visuomenę, kad artimiausiu metu griaunant nacionalinio stadiono pamatus bus naudojami sprogmenys. Vilniuje bus girdimi sprogimai.
Dabar matosi, kad nugriautos griaučių antžeminės dalys, tai visiškai pabaigta arba baiginėjama. Taigi dirbama ties pamatų dalimi. Pagrindinė priežastis, kodėl bus pasitelkiami sprogmenys, yra ta, kad siekiant suvaldyti triukšmo lygį, kuris yra iš tikrųjų didelis dirbant pneumatiniams kaltams, siekiama procesą pagreitinti“, – teigė V.Benkunskas.
Tokiu būdu, kaip kalbėjo mero pavaduotojas, norima sukelti kuo mažiau nepatogumų vilniečiams, aplinkinių teritorijų gyventojams, verslams.
„Iš pradžių buvo planuota, kad aikštelėje dirbs dešimt pneumatinių kaltų. Triukšmo lygis tiesiog per didelis. Taigi matydami, kad visi higienos reikalavimai būtų viršyti, šiuo metu teritorijoje dirba trys hidrauliniai kalta. Tokiu tempu ardant pamatus turėtume daug didesnį laiko poreikį. Dėl to buvo nuspręsta panaudoti sprogmenis, kurie mums leis šitą procesą daug greičiau pabaigti.
Pirmasis bandomasis sprogdinimas bus pirmadienį 8.30 val., po jo pirmadienį, 29-ą dieną, dar bus atlikti keturi sprogdinimai, iš viso per tą dieną bus penki. Po to bus sudarytas grafikas dėl likusių sprogdinimų.
Preliminariai planuojama, kad viskas truks šešias savaites, skiriant tam vieną dieną per savaitę ir įvykdant per ją apie penkis sprogimus“, – sakė vicemeras.
„Rusai nepuola“
Vidutiniškai intervalas tarp sprogimų bus pusantros valandos. Vicemeras teigė, kad gyventojai informuojami ir per seniūnijas, ir socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje: „Patys sprogdinimo darbai yra saugūs, pamatai atkasti, sprogmenys bus įdėti į žemę. Ta technologija ir toks pamatų ardymo būdas tikrai nėra naujas, rangovai yra patyrę, dėl saugumo grėsmių nėra.
Šiandien pagrindinis tikslas yra pranešti, kad tikrai Vilniaus ir Lietuvos rusai nepuola, kad ir kaip tai keistai skambėtų iš konservatoriaus lūpų. Tai yra skirta tam, kad darbai būtų pabaigti laiku ir galėtume pasirengti stadiono statybai.“
Jeigu nebūtų nuspręsta sprogdinti, tuomet greičiausiai laiku nugriauti griaučių nepavyktų suspėti.
„Ukrainos karo kontekstas gali žmones išgąsdinti. Dėl to buvo pasirinkta tą daryti etapais, ne per vieną dieną, ne per kelias dienas, o išdėstant laikotarpyje. Iš esmės žmonės turėtų girdėti kaip griaustinio garsą, kuris truks su visu aidu apie 4 sekundes.
Tas šešias savaites vieną dieną savaitėje keturi–penki kartai bus girdimi, bet sprogimai bus susiję su šitais vykdomais darbais“, – sakė V.Benkunskas.
Žmonės turėtų girdėti kaip griaustinio garsą, kuris truks su visu aidu apie 4 sekundes.
Sprogimo metu teritorijoje bus keli policijos ekipažai, taip pat privačios saugos tarnybos darbuotojai, su sprogmenimis dirbančios įmonės „Detonas“ atstovai.
Vibracijos ar kokių nors skeveldrų tikrai nebus, tikino vicemeras.
Statybos – kitų metų pradžioje
V.Benkunskas sako, kad griovimo darbus planuojama pabaigti šiemet, paties stadiono statybos darbai turėtų prasidėtų kitų metų sausį, tačiau tikslios datos kol kas esą niekas pasakyti neturi – bus pradėta pasiruošus ir gavus statybos leidimą.
Tikimasi, kad 2025 metais stadione jau įvyks pirmosios varžybos.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti dar 1987 metais, tačiau iškilo tik dalis konstrukcijų ir 1993-iaisiais visa tai buvo užkonservuota.
Savo valandos stadionas laukė beveik du dešimtmečius, tačiau nauja pradžia, kai 2008 metais į objektą buvo investuota per 33,5 mln. eurų, taip ir neišvirto į jokį apčiuopiamą rezultatą.
Prireikė dar daugiau nei dešimtmečio, daugybės svarstymų ir abipusių kaltinimų tarp savivaldybės ir Vyriausybės, kad procesas vėl pajudėtų.
Projektas patikslintas
Birželio pradžioje Vilniaus savivaldybė pranešė pritarusi pagal svarstymo metu gautas pastabas patobulintiems Daugiafunkcio sveikatingumo, ugdymo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso projektinių pasiūlymų principams, kuriuos rengė projekto autoriai JAV architektūros įmonė „Populous“ drauge su Lietuvos bendrove „Cloud architektai“.
Planuojama, kad Ozo g. 27 (Šeškinėje) bus pastatyti aštuoni statiniai – nacionalinis stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.
2021 m. spalį Vilniaus miesto savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei investicinis fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ pasirašė apie 160 mln. eurų vertės koncesijos sutartį.