Susirinkusius pasveikino mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
„Nuoširdžiai sveikinu visus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga. Tai, kad šiandien simboliškai atidarome J.Jablonskio skverą, neša labai svarbią žinią ir linkėjimą mums visiems. J.Jablonskis prieš daugel metų daug dirbo ir kalbėjo vardan to, kad mūsų kalba taptų mūsų bendryste, kad šiandien turėtume tvirtą pamatą. Kalba apibrėžia – kas esame, kuo norime tapti, kur augti ir kaip save „užprogramuoti" XXI amžiuje, ji yra tautos savastis. Džiaugdamasis gražia ir prasminga proga, linkiu, kad šis skveras ir J.Jablonskis mums šią žinią nuolat primintų", – kalbėjo V.Mitalas.
Renginyje dalyvavęs Profesorius V.Landsbergis priminė visiems, kad J.Jablonskis gyveno netoliese ir pasidalijo savo šeimos asmeniškais širdingais prisiminimais apie savo tėvo vaikišką draugystę su kalbininko sūnumi: „Čia yra vietos, kuriomis jis vaikščiojo ir jo vaikai čia lankstydavo. Vienas iš jų, mano tėvas Vytautas, draugavo su J.Jablonskio sūnumi. Aplink juos lakstydavo ir mergytės, viena iš jų – Ona Jablonskytė, kuri vėliau ištekėjo už mano tėvo Vytauto. O J.Jablonskio sūnus nusižiūrėjo Sofiją Landsbergytę. Taip šios dvi šeimos tapo ypatingai artimos".
V.Landsbergis taip pat pasidžiaugė, kad Vilnius turi J.Jablonskio skverą, kad savivaldybės Taryba priėmė tokį sprendimą, o šiandien jame vyksta ceremonija susijusi su lietuvių kalbos ir knygos diena, taip prasmingai prisimenant didįjį kalbos darbininką.
„Tai didis kalbininkas, mokslininkas ir darbininkas, visą gyvenimą pašventęs lietuvių kalbai. Ir būtent tai kalbai, kuri yra kasdieną vartojama raštu ir kurios yra mokoma mokyklose ir universitetuose, kad ji būtų švari, taisyklinga, tvarkinga ir bendravimui bei viskam tinkanti – ir mokslui, ir poezijai, ir politikai. Tokia kalba buvo būtina moderniai šiuolaikiniai tautai ir Jablonskiui tai buvo gyvenimo pašaukimas. Mes ir dabar rašome Jablonskio kalba. Jablonskiui atitenka svarbus istorinis vaidmuo – ne tik mokslininko ar kalbininko, bet ir tautos kūrėjo, nes be kalbos mes nežinia, kas būtume," – sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė papasakojo iki šiol mažai žinomų faktų apie J.Jablonskį ir priminė, kad lygiai prieš 115 metų baigėsi lietuvių kova dėl galimybės mintis reikšti savuoju raštu.
J.Jablonskio 1901 m. Tilžėje išleista „Lietuviškos kalbos gramatika" padėjo suvienodinti lietuvių kalbos rašybą. Ši gramatika svarbi ne tik dėl suvienodintos rašybos – būtent šios knygos dėka buvo padėti pagrindai bendrinei lietuvių kalbai.
Kalbininkas labai daug nuveikė ir dirbdamas su lietuvių kalbos terminologija – būtent jis 1921 m. įkūrė Terminologijos komisiją prie tuometinės Švietimo ministerijos, kurioje aktyviai dirbo. Taip pat J. Jablonskis sukūrė kelis naujadarus, kurie prigijo ir iki šių dienų: tai tokie terminai, kaip savaitės dienos (pirmadienis, antradienis ir t. t.), vienaskaita, daugiskaita, degtukas, pieštukas, įspūdis, vaizduotė, vadovėlis ir daugelis kitų. J.Jablonskis taip pat daug dirbo taisydamas kalbą, raštus, dirbo vertėju.
Renginio metu buvo skaitomos gražiausios poetų Janinos Degutytės ir Justino Marcinkevičiaus eilės, skambėjo Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika" atliekami kūriniai.
Ilgus metus be pavadinimo buvusiam skverui Šnipiškių seniūnijoje J.Jablonskio vardas buvo suteiktas pernai, tačiau sulaukta tinkamos simbolinės progos jo atidarymui.
J.Jablonskio skveras įsikūręs tarp Konstitucijos prospekto, L.Kačynskio, Lvovo ir Kalvarijų gatvių. Ši vieta, pasirinkta neatsitiktinai – kalbininkas 1904–1906 m. gyveno netoliese esančiame name Kalvarijų gatvėje.
Skveras yra nuolat prižiūrimas, apšviestas, apželdintas, jame įrengti suoliukai. Prieš dešimtmetį skvere buvo pastatyta skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Mariaus Markūno sukurta skulptūra „Šviesa".
