Skulptoriaus Mindaugo Šnipo sukurti akmeniniai laiptai, ant kurių nukritęs plunksnakotis, pasak mokyklos direktoriaus Mišos Jakobo, simbolizuoja tai, kas liko iš sugriautų ir sudegintų namų.
„Turime daryti viską, kad tai, kas yra už šių laiptų, niekada nepasikartotų“, – sakė M.Jakobas.
Kalbėdamas susirinkusiems mokyklos sode jis taip pat žadėjo, kad čia paminklas bus „šventai saugomas“ ir „niekada nebus apipiltas dažais“.
Kalbėdamas susirinkusiems mokyklos sode M.Jakobas taip pat žadėjo, kad čia paminklas bus „šventai saugomas“ ir „niekada nebus apipiltas dažais“.
„Gaila, graudu, bet tai yra faktai. Mes negerbiame to, kas yra sukurta, to, kad yra pastatyta. Mes bandome sužvėrėti. Griaunamos troleibusų stotelės, tepliojamos namų sienos, ateina tos dienos – kalbu apie rugsėjo 23-iąją, tai būtinai kažkur pasirodys svastika, kažkur apipils dažais paminklą. O čia yra ta vieta, kur mes esame saugūs“, – žurnalistams po renginio sakė M.Jakobas.
Paminklas atidengtas skambant smuiko melodijoms, moksleiviai skaitė poeziją, geto gyventojų prisiminimus. Renginyje dalyvavo skulptūros pastatymą inicijavusių kelių žydų šeimų atstovai, užsienio reikalų ministerijos atstovai, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas.
„Aukų prisiminimas neturi sustoti ties šiandieniniu paminklo atidengimu“, – sakė ambasadorius, raginęs ne tik minėti tragediją, bet ir įvardinti kiekvieną auką.
Ant atidengtų akmeninių laiptų padėta gėlių.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, į ateitį žydai turi žiūrėti pakelta galva.
„Būti žydu – tai būti žydu, tai pergyventi visa tai, kas su mumis įvyko (...). Turime galvoti apie tai, kad ateitis yra mūsų. Ir mes, žydai, tikrai nepasiduosime, mes visad būsime orūs, visad būsime laimingi, mes pasistengsime tokiais būti“, – kalbėjo ji.
Paminklo atidengimas – vienas iš Lietuvos žydų genocido aukų atminties dienos renginių.
Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994 metų. Ji primena apie 1943 metų rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis jo kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti per 800 lietuvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5 tūkst. žydų.
